Lietuvos piliečiams teks palaukti – Rusijai dar ne laikas demaskuoti Lietuvos Prezidentę

2015 m. gegužės 14 d. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės išteisinimo, signataras Zigmas Vaišvila pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šiame išteisinamajame nuosprendyje teismo nustatytų, tačiau netirtų ir kitų asmenų galimai nusikalstamų veikų.

2015 m. vasario 23 d. Generalinė prokuratūra, pasinaudojusi formalia aplinkybe, kad tuo metu ši baudžiamoji byla tebebuvo nagrinėjama teisme, grąžino analogišką signataro Z. Vaišvilos prašymą.

Z. Vaišvilos nuomone, ši byla yra ne tik mūsų valstybės gėda, bet ir patyčia iš mūsų teisėsaugos, akivaizdžiausias neteisėto teisėsaugos naudojimo Respublikos Prezidentės užgaidoms tenkinti pavyzdys.

Šiuo klausimu gegužės 19 d. 9 val. įvyks spaudos konferencija Seime „Daivos Ulbinaitės baudžiamoji byla – patyčia iš mūsų teisėsaugos“.



Visas perskaitytas pranešimas:

„2015 m. gegužės 14 d. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės išteisinimo, pakartotinai kreipiuosi į Generalinę prokuratūrą dėl šiame išteisinamajame nuosprendyje teismo nustatytų, tačiau netirtų ir kitų asmenų galimai nusikalstamų veikų. Pirmą kartą tai dariau š.m. vasario 5 d., tačiau 2015 m. vasario 23 d. Generalinė prokuratūra, pasinaudojusi formalumu, kad tuo metu ši byla dar buvo nagrinėjama teisme, gražino man šį prašymą – teismas spręs.

2015 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismas ne tik paliko galioti 2015-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo D. Ulbinaitę išteisinantįjį nuosprendį, bet ir prarado bet kokią savigarbą – valstybės vardu pareiškė, kad pusantrų metų ietys laužytos be reikalavo, nes VSD pateikė teismui pažymą, kad tai nebėra valstybės paslaptis! Tačiau visi visą tą laiką žinojo, kad tai valstybės paslaptis! Ir ne teismas nustatinėja, kas yra ir kas nėra valstybės paslaptis! Tai, kad vėliau ši pažyma gal ir tapo nebe paslaptimi, nebekeičia fakto, kad 2013 m. spalio 31 d. Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja ją atskleidė ir net savo spaudos konferencijoje Prezidento rūmuose viešai patvirtino, kad tai padarė ir kad ji tuo didžiuojasi. Tad bent jau dėl D. Ulbinaitės net tirti nėra ką – pati prisipažino, kad padarė nusikaltimą ir kad tai padarė sąmoningai, t.y. tyčia. Sveikatos apsaugos viceministrо A. Skikо, prisipažinusio, kad provokavo, o gal ir paėmė 20 – 30 tūkst. Lt kyšį, byla žaibo greičiu 2010 m. sausio 29 d. atsidūrė teisme, 2010 m. vasario 05 d. jau buvo nuteistas laisvės atėmimu lygtinai dvejiems metais.

D. Ulbinaitės byla yra ne tik mūsų valstybės gėda, bet ir patyčia iš mūsų teisėsaugos, pararadusios savigarbos jausmą, akivaizdžiausias neteisėto teisėsaugos naudojimo Respublikos Prezidentės užgaidoms tenkinti pavyzdys. Anot Vytauto Landsbergio, Prezidentės D. Grybauskaitės biografijai reikia „skiepų“. Tad skiepijama bet kuo ir bet kuri vieta beatodairiškai, nemokšiškai ir atvirai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Yra dėl ko.

„Skiepų“ felčeris R. Sadauskas-Kvietkevičius, kurio kvalifikacija verta Delfi.lt lygio, gegužės 17 d. Delfi.lt svetainėje parypavo, kad ir signataras Z. Vaišvila padeda Rusijos „Komsomolskaja pravda“ žurnalistei Darjai Aslamovai susipažinti su padėtimi policine tapusioje Lietuvoje, pripažįsta šios žurnalistės profesionalumą ir drąsą (anot R. Sadausko-Kvietkevičiaus, ši žurnalistė dar „praeitame amžiuje išgarsėjusi atviru Rusijos politikų seksualinių įpročių aprašymu ir savo akimis mačiusi visus posovietinės epochos karus nuo Karabacho iki Donbaso“). Tačiau lietuviškas „skiepų“ felčeris ne tik nenurodo, kad skirtingai nuo mūsų „felčerio“ ši žurnalistė pabuvojo ir karštose Artimųjų Rytų šalių taškuose.

Delfi.lt nepateikia ir R. Sadausko – Kvietkevičiaus komentuojamo paties D. Aslamovos straipsnio „Lietuva: persivertėlių valdžia“ (msk.kp.ru). Tokį straipsnį paskelbus, užsakymų nebegautų ne tik R. Sadauskas-Kvietkevičius, bet ir Delfi.lt. Mat ne signataras Z. Vaišvila, o patyrusi žurnalistė D. Aslamova, atsakydama į Z. Vaišvilos priešpriešinį klausimą, kodėl Rusija, turinti visą būtiną medžiagą apie Lietuvos Prezidentės praeitį, vis dar nedemaskuoja jos, jei jau Rusijai Lietuvos Prezidentė taip įsikyrėjo, pateikia paprastą ir aiškų atsakymą: „Visų pirma, jūs gi žinote: spectarnybos stengiasi neišduoti agento iki pat paskutinio momento. Antra, informaciją atskleisti galima tik vieną kartą. Galbūt jos prireiks labiau sudėtingais laikais.“

Taigi, mieli Lietuvos piliečiai, teks palaukti – Rusijai dar ne laikas demaskuoti Lietuvos Prezidentę. Netruks ateiti ir sudėtingesni laikai, priimtini Rusijai, kuri su JAV, panašu, kad scenarijų suderino. Tik klausimas, ar D. Grybauskaitė žino šį scenarijų? Panašu, kad ne - labai nervinasi ir skuba stiprinti savo vienvaldystę Lietuvoje. Todėl D. Ulbinaitės „skiepų“ istorija tapo perdaug pavojinga, nes viskas išplaukia į paviršių. Todėl ir nuspręsta istoriją baigti vienu kirčiu. Teisėsaugos savigarba? Jai nusispjauti į tai.

Negi Prezidentė D. Grybauskaitė mano, kad niekas nesupranta, kas nutiko su šia „skiepų“ byla? Jei garsioji šios bylos pažyma jau nebėra valstybės paslaptis, tai, Prezidente, paskelbkite viešai šią pažymą, sukurtą Prezidento kanceliarijoje ir derintą prieš įslaptinimą net Prezidentės kabinete. Visa tai teismo nustatyta, tik nevertinta. Priminsiu šiuos faktus.

Sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo D. Ulbinaitės išteisinamajame nuosprendyje dėl valstybės paslapties atskleidimo nėra argumentų, kodėl kaltinamoji išteisinta. Teismo samprotavimai apie neadekvačias ikiteisminio tyrimo priemones žurnalistų atžvilgiu ir žurnalistų teisę neatskleisti žinių šaltinį savaime atkrenta, nes ir žurnalistės, ir pati D. Ulbinaitė teisme bei viešai 2013-11-21 savo spaudos konferencijoje Prezidento kanceliarijoje patvirtino, kad ji tai padarė, ir padarė sąmoningai, t.y. tyčia.

Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepasisakė, o ikiteisminis tyrimas netyrė kitų asmenų atliktų galimai nusikalstamų veikų, kurias patvirtina šioje baudžiamojoje byloje Nr.1-191-818/2015 teismo nustatytos faktinės aplinkybės, įrodančios, kad nusikalstamas veikas atliko ne tik Prezidentės vyriausioji patarėja D. Ulbinaitė, bet ir VSD generalinis direktorius Gediminas Grina, VSD Analizės valdybos viršininkas Vidmantas Kaladinskas, buvęs Prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir Valstybės gynimo tarybos sekretorius Jonas Markevičius, Respublikos Prezidentė. Teismas nustatė:

1. D. Ulbinaitė Prezidento kanceliarijoje 2013-10-30 d. nuo 15.07 val. iki 15.27 val. iš VSD Analizės valdybos viršininko V. Kaladinsko gavo valstybės paslaptį sudarančią rašytinę informaciją apie Rusijos prieš Lietuvą planuojamas aktyviąsias priemones, kuri Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka 2013-10-31 d. nuo 09.10 val. iki 09.52 val. LR Valstybės saugumo departamento raštu, pažymėtu slaptumo žyma „Slaptai“, buvo pateikta Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir užsienio reikalų ministerijos adresatams. Kadangi Prezidentė D. Grybauskaitė po šio skandalo viešai paskelbė, kad ji Prezidento Kanceliarijoje yra vienintelis asmuo, turintis teisę pirma gauti slaptą informaciją, todėl akivaizdu, kad V. Kaladinskas neturėjo teisės pateikti D. Ulbinaitei slaptą informaciją, o D. Ulbinaitė neturėjo teisės Prezidento Kanceliarijoje ją gauti pirma. Ši slapta informacija Prezidento kanceliarijoje privalėjo būti pateikta tik Prezidentei.

J. Markevičius patvirtino, kad iki 2013-11-04 d., t.y. iki oficialaus Prezidentės susipažinimo su šia slapta pažyma, pažyma negalėjo išeiti iš slapto kabineto ribų, kad D. Ulbinaitei nebuvo daroma išimčių. Tai patvirtina, kad VSD valdybos viršininkas V. Kaladinskas slaptą pažymą turėjo pateikti ne D. Ulbinaitei, bet nustatyta tvarka į slaptą kabinetą.

2. D. Ulbinaitė 2013-10-30 d. nuo 16.38 val. iki 16.59 val. šią jai V. Kaladinsko patikėtą slaptą informaciją perdavė UAB „BNS“ Lietuvos naujienų skyriaus vyriausiajai redaktorei. Nors teismas nenustatė, kad ši žurnalistė žinojo, jog jai perduota informacija yra slapta, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės D. Ulbinaitę, žinojusią, kad ši informacija yra slapta ir perdavusią ją UAB „BNS“ žurnalistei bei žurnalo IQ politikos redaktoriui, neturintiems teisės susipažinti su slapta informacija.

3. J. Markevičius patvirtino, kad dar 2013-10-29 d. VSD pareigūnai G. Grina ir V. Kaladinskas atvyko į Prezidento Kanceliariją ir pateikė informaciją Prezidentei apie nustatytas grėsmes jai. Pokalbis truko apie valandą. Jei yra žyma ,,Slaptai“, tai jie patys negalėdavo spręsti dėl valstybės paslapties, yra nustatytos taisyklės.

4. G. Grina ir V. Kaladinskas patvirtino, kad 2013-10-29 d. ryte Prezidentės kvietimu jis ir V. Kaladinskas pateikė Prezidentei informaciją apie galimas Rusijos grėsmes Prezidentei ir aptarė jas. Pokalbyje dalyvavo ir D. Ulbinaitė, patvirtinusi tai. Prezidentės prašymu nutarta paruošti informaciją raštu ir ją pateikti. Valstybės paslaptį sudarančią pažymą ruošė V. Kaladinskas.

5. V. Kaladinskas patvirtino, kad kitą dieną, t.y. 2013-10-30 d. ryte Prezidentės kvietimu jis vėl nuvyko į Prezidento Kanceliariją, informavo Prezidentę apie situaciją detaliau ir plačiau. Pokalbyje taip pat dalyvavo vyr. patarėja D. Ulbinaitė. Grįžęs į VSD, V. Kaladinskas toliau rengė pažymą. Tą pačią dieną, popietės metu, jis vėl vyko į Prezidento Kanceliariją, tačiau dėl užimtumo Prezidentė jo priimti negalėjo. Dėl to V. Kaladinskas apie tai šnekėjosi su patarėja D. Ulbinaite. Po pokalbio jis paliko paruoštą minimos pažymos projektą D. Ulbinaitei, kad ši parodytų ją Prezidentei. D. Ulbinaitė tai patvirtino.

6. Kiti VSD darbuotojai patvirtino, kaip buvo rengiama ši slapta pažyma, kokios rengimo procedūros, nurodė pažymos registracijos, įforminimo tvarką, kokiu būdu, kokiems adresatams išsiųsta, kokie privalomi tokio dokumento rekvizitai, kaip jis saugomas ir pan. Tai, jog tam tikrose valstybės institucijose 2013-10-31 d. iš ryto buvo gauta ši slapta VSD pažyma, patvirtino atitinkamose valstybės institucijose dirbančios darbuotojos. Pažymos buvo gautos įstaigose laikantis numatytų vidinių reikalavimų, tinkamai registruotos ir perduotos adresatams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitijev paliudijo, kad apie 12 valandą jam skambino V. Kaladinskas ir teiravosi, ar su pateikta šia slapta pažyma kas nors susipažino. Tai gali paaiškinti slaptos informacijos atskleidimo tikslus.

7. D. Ulbinaitė patvirtino, jog dėl būsimo Prezidentės vizito į Latviją dar 2013-10-30 d., t.y. iki oficialaus slaptos pažymos pateikimo Prezidento Kanceliarijai, D. Ulbinaitė keliskart prašė sekretoriato darbuotojos atšviesti vizitui skirtus V. Kaladinsko jai atneštus lapus su informacija, neneigė, jog prieš kopijavimą užlenkė keleto lapų viršutinius ir apatinius kraštus.

8. 2013-10-31 d., Prezidentei išvykus į Rygą, D. Ulbinaitė supažindino Prezidentę su valstybės paslaptį sudarančiu BNS publikacijos turiniu. Buvo nuspręsta padaryti Prezidentės komentaro video įrašą ir perduoti žiniasklaidai. Pasisakymo tekstą parengė spaudos tarnyba, medžiagą derino su užsienio patarėjais bei D. Ulbinaite.

J. Markevičius patvirtino, kad Prezidento Kanceliarijoje galioja bendra tvarka dėl įslaptintos informacijos skaitymo, perdavimo, kad tai daroma sertifikuotomis ir apsaugotomis ryšio priemonėmis.

9. UAB „BNS“ žurnalistės patvirtino, kad „… VSD pateiktoje informacijoje, kurią matė BNS, nurodoma….”, t.y. žurnalistės žinojo, kad tai yra VSD pateikta informacija.

Iš šių teismo nustatytų aplinkybių paaiškėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr.1-191-818/2015 ir atitinkamame ikiteisminiame tyrime netirtos šių asmenų šios nusikalstamos veikos:

1. VSD vadovo G. Grinos ir departamento vadovo V. Kaladinsko - dėl slaptos informacijos pateikimo Prezidento Kanceliarijai nenustatyta tvarka ir nenustatytam asmeniui – ne Prezidentei, o jos vyriausiajai patarėjai D. Ulbinaitei, taip pat tai, kad D. Ulbinaitė iš V. Kaladinsko priėmė slaptą informaciją, neturėdama teisės ją gauti. Prezidentė pati viešai patvirtino, kad Prezidento Kanceliarijoje ji yra vienintelis asmuo, turintis teisę nustatyta tvarka gauti slaptą informaciją.

2. Netirtos Prezidentės D. Grybauskaitės buvusio vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais ir Valstybės gynimo tarybos sekretoriaus J. Markevičiaus veikos, nenustatyta tvarka gavusio ir aptarinėjusio slaptą informaciją su G. Grina ir V. Kaladinsku.

3. Netirti slaptos informacijos perdavimas Prezidentei į Rygą galimai nesertifikuotomis ir neapsaugotomis ryšio priemonėmis bei jos paskelbimas Prezidentės interviu iš Rygos.

4. Netirtos V. Kaladinsko, G. Grinos, J. Markevičiaus, D. Ulbinaitės ir Prezidentės D. Grybauskaitės nusikalstamos veikos, ne tik atskleidžiant viešai valstybės paslaptį sudarančią informaciją, bet ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi bei neveikiant (sąmoningai neužtikrinant nustatytos slaptos informacijos pateikimo tvarkos ir atitinkamų sertifikuotų bei apsaugotų ryšių priemonių tam panaudojimo), taip pat ir savavaldžiaujant, t.y. iš anksto modeliuojant sąmoningą slaptos informacijos atskleidimą, jos surašymo slaptoje pažymoje turinį ir sąmoningą, neteisėtą jos paviešinimą, veikimą drauge.

5. Netirtas grupinis šių nusikalstamų veikų atlikimo pobūdis ir jų tikslas.

6. Netirti žinomai melagingi Prezidentės D. Grybauskaitės vieši pareiškimai, kad ji tariamai nežinojo šios slaptos informacijos iki susipažinimo su šia slapta pažyma nustatyta tvаrka 2013-11-04 d., jos veikos slaptos informacijos paviešinimo rengime ir vykdyme.

7. Netirti Prezidentės D. Grybauskaitės atsisakymai būti apklausta liudytoja ikiteisminiame tyrime, nors teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tuo sąmoningai ir tyčia Prezidentė siekė išvengti savo baudžiamosios atsakomybės ir sutrukdyti ikiteisminiam tyrimui.

Dėl šių priežasčių kreipiuosi į LR Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teismo nustatytų, bet neištirtų šių galimai nusikalstamų veikų.

Akivaizdu, kad ši situacija prieš šios paslapties paviešinimą ir po jos modeliuota Respublikos Prezidentės nurodymais, o buvęs VSD vadovas G. Grina, 2013-10-31 d. supratęs, kad dėl nepavykusių „skiepų“ ar to, kad Prezidentės komanda paviešino valstybės paslaptį pirmiau, nei ją nustatyta tvarka gavo kiti adresatai, suprato, kad liks atpirkimo ožiu. Todėl iškart tą pačią dieną jis ir parašė pareiškimą Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl valstybės paslapties atskleidimo. Akivaizdžios priežastys, kodėl po to pusantrų metų Prezidentė nebendravo su G. Grina ir jo neskyrė VSD vadovu antrai kadencijai. Pagarba G. Grinai, pasirinkusiam įstatymo raidę, bet ne karjerą asmens, kurį bet kada ta pati Prezidentė dėl nepaklusnumo gali nukreipti į prokuratūrą. Generalinis prokuroras D. Valys, dėl Prezidentės vizito Rygoje, matyt, nesugebėjęs suderinti visų niuansų su valdove, paskubėjo pradėti šį ikiteisminį tyrimą.

Viskas labai paprasta, aišku ir tiesmuka. Kai pagalvoji, kokie teisiškai beraščiai ir ambicingi, tuštybės kupini asmenys, nejaučiantys jokios atsakomybės dėl savo veiksmų ir įsitikinę savo nebaudžiamumu, vadovauja Lietuvos valstybei, plaukai šiaušiasi. Ir tylime. Tylėkime ir toliau, vaidinkime, kad viskas gerai degančiuose ponios Katės namuose.

Šiuo atveju kreipiuosi ne tik į piliečius ir Seimo narius, kurie padeda p. D. Grybauskaitei stiprinti vienasmeninę jos valdžią, net Valstybės gynimo tarybą keisdami į Nacionalinio saugumo tarybą, kurioje atsirastų vienasmenis vadovas. Kreipiuosi ir į teisėsaugos pareigūnus, teisėjus - šiuo atveju Respublikos Prezidentė, visų pirma, pati privalo sulaukti apkaltos ir sėsti į kaltinamųjų suolą. Teismas visas šias aplinkybes nustatė, belieka jas įvertinti. Tačiau Jūs leidžiate jai atvirai tyčiotis ir iš Jūsų, Jūsų profesionalumo, išsilavinimo bei savigarbos!“