Danų kiaulininkai pasišovė legalizuoti neteisėtą veiklą. Ar vėl pasieksime Europos Teisingumo Teismą?

UAB „Saerimner“ siekia įteisinti neteisėtai vykdomą intensyvią kiaulių auginimo ūkinę veiklą. Pradėtos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros, ir valstybinės institucijos priėmė šią veiklą įteisinančias galutines išvadas. „Čia pažeidžiamas teisės principas – iš ne teisės teisė neatsiranda“, – sako gyventojų interesus ginantis advokatas Saulius Dambrauskas. Kalvarijos savivaldybės administracija ir suinteresuota visuomenė toliau tęsia teisminę kovą su agresyviais pažeidimais, kuri gali pasiekti Europos Teisingumo Teismą.

Nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo

Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime esančiame UAB „Saerimner“ kiaulių komplekse vykdoma ūkinė veikla pažeidžia fundamentalias žmonių teises į sveiką, švarią ir saugią aplinką, Kalvarijos savivaldybės gyventojai kenčia nuolatinę nepakeliamą smarvę ir kitus nepatogumus.

Siekdami apginti savo pažeistas teises, vietos gyventojai ir vietos kaimų bendruomenės kreipėsi į teismą.  Byloje ieškovai kėlė esminį klausimą, kuri vertybė: žmogaus sveikata bei teisė į sveiką, švarią ir saugią aplinką ar verslo laisvė, yra svarbesnė? Po ilgų visų instancijų teismų procesų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad UAB „Saerimner“ nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir  dėl daugelio pažeidimų įpareigojo bendrovę visiškai nutraukti ūkinę veiklą neteisėtai veikusiame Kalvarijos kiaulių komplekse. „Tik visiškas ūkinės veiklos nutraukimas laikytinas pakankama tokių pažeidimų pašalinimo priemone“, – rašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartyje.

Po tokios LAT nutarties UAB „Saerimner“ Marijampolės rajono apylinkės teismą atakavo darbuotojų prašymais atnaujinti teismo procesą, šitaip bandydama išlošti laiko naujai Poveikio aplinkai vertinimo programai pateikti ir teigiamam atsakymui gauti.

Kalvarijos savivaldybės taryba nepritaria UAB „Saerimner“ veiklai

Jei ne Kalvarijos savivaldybės tarybos ryžtinga reakcija, gyventojai, kovojantys prieš jų interesų nepaisančią taršią kiaulininkystės pramonę ir valdininkų neryžtingumą, būtų praradę galimybę apsiginti. Tačiau net Kalvarijos savivaldybės tarybai neeilinio posėdžio metu nusprendus nepritarti UAB „Saerimner“ intensyvaus kiaulių auginimo veiklai, bendrovė nesiruošia atsisakyti savo planų.

Jei būtų nustatyta, kad aktualūs nacionaliniai teisės aktai prieštarauja Europos direktyvoms, tai tokia išvada turėtų didelę įtaką Lietuvos teisėkūrai, nes spekuliacija „sąlyginio gyvulio“ sąvoka mūsų teisės aktuose plinta labai plačiai ir agresyviai.

UAB „Saerimner“ tariamai rado būdą, kaip galima nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo neteisėtai veikusiame kiaulių komplekse per tris mėnesius visiškai nutraukti neteisėtą ūkinę veiklą. Marijampolės rajono apylinkės teismui vasario pabaigoje buvo pateiktas kiaulių komplekso darbuotojų prašymas atnaujinti teismo procesą, argumentuojant tuo, kad į procesą nebuvo įtraukti įmonės darbuotojai. Teismo buvo prašoma taikyti laikinas apsaugos priemones dėl komplekso veiklos nutraukimo. Naujas teismo procesas bendrovei turėjo laimėti laiko, kuris buvo reikalingas naujam Taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimui gauti ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programai pateikti bei teigiamoms išvadoms gauti.

Nors UAB „Saerimner“ atstovai rengė susitikimus su savivaldybės taryba, kuriais buvo siekiama laimėti laiko ir pelnyti tarybos narių pritarimą, Kalvarijos savivaldybės taryba priėmė sprendimą UAB „Saerimner“ ūkinei veiklai nepritarti. Jei UAB „Saerimner“ būtų gavusi palankų atsakymą dėl Poveikio aplinkai vertinimo iki tarybos sprendimo, tuomet nei taryba, nei gyventojai nebūtų turėję galimybės apsiginti nuo danų kiaulių augintojų planų nevykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Kalvarijos savivaldybės taryba, nepritardama UAB „Saerimner“ ūkinei veiklai, žengė ryžtingą ir labai reikalingą žingsnį ginant gyventojų interesą.

Poveikio aplinkai vertinimas – neobjektyvus

„Valstybinės institucijos nesigilina į skaičius, o suinteresuotieji verslininkai rašo, ką nori. Panašu, kad poveikio aplinkai vertinimą atlieka privačios institucijos pagal jų užsakymą. Ko gero, tai yra dokumentus ruošiančios ir už tai gaunančios pinigus įmonės, o ne aplinkos ar visuomenės sveikatos specialistai. Jie turbūt negautų užsakymų, jeigu jų išvados būtų neigiamos. Tikriausiai dėl to mes ir neturime nė vieno neigiamo poveikio aplinkai vertinimo ir, ginant visuomenės interesą, galime kabintis tik prie procedūrų pažeidimo, – pastebi gyventojų interesus šiose bylose ginantis advokatas Saulius Dambrauskas. – Jei tai būtų valstybės rūpestis, būtų apibrėžti aiškūs aukšti aplinkosauginiai mokslo tiriamieji reikalavimai, dalyvautų kompetentingi mokslininkai, jei šioje procedūroje turėtų teisę dalyvauti tarptautinės institucijos, tuomet būtų galimybė turėti objektyvesnį rezultatą, tačiau šiandien objektyvių PAV procedūrų tikėtis negalime“.

Trys naujos neteisėtos išvados

Kalvarijos savivaldybės tarybai nepritarus UAB „Saerimner“ ūkinei veiklai, bendrovė toliau aktyviai ieško būdų tęsti neteisėtą veiklą. „Yra tokia Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros dalis, kuomet formaliai numatyta, kad nuo tam tikro ūkinės veiklos masto yra atliekamas ne Poveikio aplinkai vertinimas, bet atranka: ar reikia PAV šiai konkrečiai veiklai, ar ne, – aiškina S. Dambrauskas. – Ši procedūra, kuri pagal savo esmę yra skirta tam, kad būtų įvertinti visi reikšmingi motyvai bei atsakingai atrinkta, ar reikia PAV konkrečiai veiklai, kalbant apie pramoninį kiaulių auginimą Lietuvoje, yra paversta grynai formalia neveiksminga procedūra. Pagal ją rezultatas būna toks: jeigu PAV nėra privalomas pagal veiklos mastą (ji nepatenka į tą aukštesnę kategoriją), iš karto daroma išvada, kad PAV nebūtinas, nevertinant jokių papildomų aplinkybių. Nėra atsižvelgiama į konkrečius kriterijus, kurie gali būti reikšmingi aplinkai dėl konkrečios planuojamos veiklos.“

Viena iš gudrybių, kurios ėmėsi UAB „Saerimner“ siekdama legalizuoti savo vykdomą neteisėtą ūkinę veiklą, yra tokia: neatlikus Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų esminei vykdomai ūkinei veiklai, yra atlikta atranka dėl planuojamo UAB „Saerimner“ Kalvarijos kiaulių komplekso modernizavimo, įdiegiant aplinkos oro taršą bei kvapus mažinančias priemones poveikio aplinkai, vertinimo. Logika tokia, kad šia nauja veikla – modernizavimu – padėtis bus gerinama, pati modernizavimo veikla, t. y. taršą mažinančių technologijų diegimas nedarys neigiamo poveikio aplinkai, tad natūralu, kad Aplinkos apsaugos agentūra priėmė atrankos išvadą, jog Poveikio aplinkai vertinimas modernizavimui neprivalomas. Tačiau esminei ūkinei veiklai – kiaulių auginimui – PAV privalomumas nebesvarstomas ir vertinimas lieka neatliktas. „Čia pažeidžiamas teisės principas – iš neteisės teisė neatsiranda, – sako advokatas Saulius Dambrauskas. – Vien dėl to, kad veiklos modernizavimas poveikio aplinkai nedaro, tai nereiškia, kad jo nedaro pati ūkinė veikla. Jeigu pati ūkinė veikla yra neteisėta, tai apie kokį jos modernizavimą gali eiti kalba? Pirmiausia reikia kelti ūkinės veiklos teisėtumo klausimą (į kurį labai aiškiai atsakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – veikla neteisėta ir privalo būti nutraukta), o modernizavimo klausimas gali būti keliamas tik teisėtos ūkinės veiklos atveju.“

Kartu padaryta ir kita PAV atranka. UAB „Saerimner“ Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD) pateikė prašymą dėl 10 000 atjunkytų paršelių (iki 30 kg) auginimo. Primename, kad Lietuvos aukščiausios instancijos teismas pripažinęs Kalvarijos kiaulių komplekso veiklą neteisėtą konstatavo, kad bendrovė anksčiau teikė melagingus duomenis, neteisėtai gavo TIPK leidimą, taip pat konstatavo, kad bendrovė nesilaikė sąžiningos verslo praktikos, o bendrovės vykdytai veiklai buvo būtinas Poveikio aplinkai vertinimas. Nepaisant to, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, išnagrinėjęs bendrovės PAV programą, pateikė atrankos išvadą, kad planuojamai UAB „Saerimner“ ūkinei veiklai tame pačiame objekte – 10 000 atjunkytų paršelių auginimui Kalvarijos kiaulių komplekse – Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) neprivalomas.

Tokia išvada buvo padaryta skaičiuojant SG (sutartinius gyvulius). „Kalvarijos kiaulių komplekso atjunkytų paršelių tvartuose numatoma auginti atjunkytus paršelius nuo 7 kg iki 30 kg. Vienu metu numatoma auginti 10 000 paršelių, kas atitinka 100 SG“, – rašoma Marijampolės RAAD galutinėje atrankos išvadoje dėl PAV. Šiuo atveju bendrovė atlikinėja PAV procedūras paršelių auginimui, nors ši veikla faktiškai jau yra neteisėtai vykdoma ir žymiai didesniais mastais, nei yra numatyta naujos veiklos PAV programoje.

Dar vienas svarbus momentas, kad tuo atveju, jeigu planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, tai visais atvejais privalo būti atliekama PAV (o ne Atranka) nepriklausomai nuo planuojamo veikos masto. Tuo tarpu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė formalią pažymą, kurioje teigiama, jog ši planuojama ūkinė veikla (paršelių auginimas) tiesiogiai nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, kad EB svarbos paukščių rūšių buveinės yra nutolę 0,3–0,7 km atstumu nuo kiaulių komplekso. Tad specialiai „Natura 2000“, teritorijų kontrolei įsteigta institucija, pateikė išvadą, kad planuojama ūkinė veikla negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio šioms saugomoms teritorijoms ir šiuo atžvilgiu PAV atlikti taip pat neprivaloma. „Planuojama ūkinė veikla apima ne tik komplekso pastatus, – teigia S. Dambrauskas. – Susidariusios srutos išlaistomos tręšiamuose laukuose ir nėra atliktas tyrimas, ar saugomos teritorijos nepatenka į tręšimo zoną, lagūnų tipo mėšlo rezervuarai nuo fermos nutolę po 2,8 km, lietaus nuotekos iš komplekso gamybinės teritorijos  patenka į kūdrą, esančią 160 m nuo fermos. Visi šie ūkinės veiklos objekto funkciniai elementai yra reikšmingi taršos šaltiniai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta nustatant poveikio aplinkai „Natura 2000“ riziką. Išvadoje pasakyta tik tai, kad pats kiaulių kompleksas nepatenka į saugomas teritorijas. Šis atstumas yra juokingas – keli šimtai metrų, tačiau poveikio grėsmė vis tiek nėra įžvelgiama. Taip pat yra daug praktikos pavyzdžių, kai bendrovė už pažeidimus buvo bausta, nemažai užfiksuotų avarijų, kai teršalai pateko į aplinką.“

Šios bylos, advokato teigimu, yra indikatorius, parodantis, ar mūsų valstybė yra pajėgi pasipriešinti, kada verslo interesai akivaizdžiai yra nukreipti prieš žmones, prieš gamtą, prieš aplinką: „Tai lakmuso popierėlis, ko verta mūsų teisinė sistema, nes kol kas matome, kad net minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis gali būti visiškai nevykdoma. Ir šis teismo sprendimo nevykdymas bandomas legalizuoti, ydingą veiklą įteisinant naujomis valstybės institucijų taikomomis priemonėmis.“

Galimai klaidingai į Lietuvos teisės aktus perkeltos sąvokos

Galutines atrankos išvadas dėl kiaulių komplekso modernizavimo ir dėl 10 000 paršelių auginimo poveikio aplinkai vertinimo, taip pat išvadą dėl ūkinės veiklos galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms Kalvarijos savivaldybės administracija ir Kalvarijos savivaldybės bendruomenės apskundė administraciniam teismui nustatyta tvarka per nustatytą terminą. „Šitos bylos turi vieną ypač svarbų aspektą. Gali būti, kad per šias bylas mums pavyks iškelti tokius esminius klausimus, kaip kad į Lietuvos teisėkūrą klaidingai įkeltos įvairios sąvokos iš Europos teisės, tokios kaip gyvuliniai vienetai, kurie pas mus yra paversti sąlyginiu gyvuliu ir pan., – atkreipia dėmesį S. Dambrauskas. – Yra labai įdomu, kad tokia sąvoka vartojama vienoje Europos direktyvoje, susijusioje su parama kaimo plėtrai, o Lietuvoje ši sąvoka pradėta taikyti labai plačiai, ji atsiranda daugelyje norminių teisės aktų, susijusių su žemės ūkiu bei aplinkosauga ir eliminuoja daugelį aplinkosauginių saugiklių. Ir štai labai įdomus pavyzdys: jei iki tol vykdomai ūkinei veiklai pagal tam tikrą mastą būdavo numatoma sanitarinė apsaugos zona (SAZ), kurią numatė vyriausybės nutarimas, tai paverčiant tuos mastus sąlyginiais gyvuliais, SAZ nustatinėti dažniausiai iš viso nebereikia. Tai paprasčiausiai skaičiuojama pagal tam tikrą koeficientą ir vienas iš juokingiausių pavyzdžių yra paršelių skaičiavimas – paršeliai nuo 7 iki 30 kg skaičiuojami kaip 0,01 sąlyginio gyvulio. Reiškia, kad 100 tokių paršelių atitinka 1 sąlyginį gyvulį. Šiuo atveju 10 000 paršelių atitinka tik 100 sąlyginių gyvulių. Ir tada Aplinkos apsaugos agentūra sako, kad 100 sąlyginių gyvulių PAV nebūtinas. Be to, reali paršelių skaičiaus kontrolė yra neįmanoma, nes tie ūkiniai objektai yra zona, į kurią patekti gali ne bet kas ir tenka pasitikėti tik kelių „išrinktųjų“ kontrolierių duomenimis. Tokiu būdu žaidžiant skaičių ekvilibristika UAB „Saerimner“ bando įrodyti, kad 10 000 paršelių auginimui PAV nereikalingas, nes paverčiant juos sąlyginiais gyvuliais, skaičius patenka į tas ribas, kada atliekama tik minėtoji atranka dėl PAV, o, kaip jau minėta – pagal galutinę atrankos išvadą PAV, t. y. poveikio aplinkai vertinimas valstybinių institucijų sprendimu nereikalingas.

Teismui apskųsdami jau minėtas dvi galutines išvadas, mes pateikėm labai daug išsamių teisinių motyvų. Pirmiausia, kad ši veikla planuojama vykdyti toje vietoje, kurioje jau ilgą laiką buvo daromas iki šiol vykdomos didelio masto ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir tas poveikis nebuvo tirtas. Neteisėtai buvo auginamas toks kiekis kiaulių, kuris viršija maksimaliausius leistinus kiekius Lietuvoje. Todėl, siekiant objektyviai įvertinti analogiškos (kad ir mažesnio masto) ūkinės veiklos poveikį aplinkai, neįmanoma to padaryti neatsižvelgiant į jau iki tol neištirtą didžiulio masto veiklos likutinį poveikį.“

Realus pagrindas kreiptis į Europos Teisingumo Teismą

Tad iškyla klausimas, ar šis agresyvus sąlyginio gyvulio sąvokos įkėlinėjimas į Lietuvos teisės norminius aktus neprieštarauja Europos direktyvai. Atsiranda teisinis pagrindas administraciniam teismui kreiptis į Europos Teisingumo Teismą (ETT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Bet tai gali padaryti tik pats teismas. „Tokį pavyzdį jau turime su tai pačiai UAB „Saerimner“ priklausančio Pakruojo kiaulių komplekso byla, – primena S. Dambrauskas, – kurioje mes gynėme gyventojų interesus prieš mūsų pačių valstybės teisės normas. Tuo atveju vyriausiojo administracinio teismo kreipimasis į ETT pasiteisino – buvo nustatyta, kad valstybės teisės normos prieštarauja Europos direktyvai. Todėl ir šį kartą mes esamą prieštaravimą taip pat viešinsim ir bandysim atkreipti teismo dėmesį į jį. Taigi jeigu administracinis teismas ir vėl kreiptųsi į ETT, mes pasirengę ginti šį viešąjį interesą Liuksemburge. Jei būtų nustatyta, kad aktualūs nacionaliniai teisės aktai prieštarauja Europos direktyvoms, tai tokia išvada turėtų didelę įtaką Lietuvos teisėkūrai, nes spekuliacija „sąlyginio gyvulio“ sąvoka mūsų teisės aktuose plinta labai plačiai ir agresyviai.“

Seime įregistruotos antidemokratinės įstatymų pataisos

Seime jau įregistruotos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos, pagal kurias siūloma panaikinti įstatymo straipsnį, suteikiantį teisę savivaldybių taryboms sustabdyti pavojingą aplinkai ir žmonių sveikatai veiklą, kuria pasinaudodama Kalvarijos savivaldybės taryba, iki PAV programos patvirtinimo teisėtai nepritarė UAB „Saerimner“ ūkinei veiklai ir taip užkirto jai kelią. Jei rudenio sesijos metu Seimas priims šias antidemokratines pataisas, iš vietos žmonių bus atimta paskutinė galimybė dalyvauti priimant sprendimus jiems labai aktualiais klausimais.

www.zaliojilietuva.lt