Pagrindinis esamos nomenklatūrinės valdžios ramstis - mūsų teisėsauga, nepasiduodanti jokioms esminėms pertvarkoms.
Iki šiol dalį Seimo narių, Vyriausybę, bet ne Lietuvos piliečius, tenkino pagal praėjusio šimtmečio vidurio totalitarinių valstybių pavyzdį sukurta teismų sistema. Taip Lietuvos visuomenė beveik du dešimtmečius buvo priversta tenkintis jų paslaugomis. Šiuo metu turime ne teisinę, ne demokratinę, bet teisminę valstybę, kurioje teismų sistema pasitiki ne daugiau kaip 15 procentų piliečių.
Be teisinės sistemos pertvarkos vis giliau grimsime į bedugnę. Būtina išsivaduoti iš sovietinių teisininkų uždėto apynasrio visuomenei, o tai įmanoma tik atliekant esmines Konstitucijos pataisas.
Pertvarkant teisėsaugą konstituciniu lygiu, turėtų būti sprendžiama:
- ypatingojo prokuroro institucijos įkūrimas;
- visuomenės atstovų – tarėjų korpuso formavimas teismuose;
- teisėjų korpuso formavimas;
- teismų administravimas;
- senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas.
Norint šiuos klausimus išspręsti, būtini Konstitucijos VIII ir IX skirsnių pakeitimai.
Vykdant teisėsaugos reformą tikslinga pasinaudoti Estijos patirtimi. „Eurobarometro“ duomenimis, 2009 metais Estijoje teismais pasitikėjo 52 procentai (tai viršija ES vidurkį), o Lietuvoje – vos 15 procentų (pasitikėjimas mažiausias ES ir apskritai demokratinių valstybių tarpe).
Pertvarkant teismų sistemą Estijos pavyzdžiu, tektų atlikti šiuos Konstitucijos pakeitimus:
1. Įgaliojimus vykdyti aukščiausios instancijos teismo funkcijas ir peržiūrėti teismų sprendimus konstitucinės teisės požiūriu perduoti Aukščiausiajam Teismui;
2. VIII Konstitucijos skirsnį skirti Teisingumo (teisės) kanclerio institucijai. Kancleris nustato, ar koks nors įstatymų leidėjo, vykdomosios ar vietos valdžios institucijos priimtas įstatymas ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Jei nustatomas prieštaravimas, Teisingumo kancleris teisės aktą priėmusiai institucijai teikia pasiūlymą jį per 20 dienų ištaisyti. Jei per nustatytą laiką prieštaravimas nepašalinamas - teikia pasiūlymą Aukščiausiajam Teismui pripažinti teisės aktą negaliojančiu. Kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į Teisingumo kanclerį raštu arba žodžiu, reikalaudamas patikrinti įstatymo atitikimą Konstitucijai. Taip visuomenė įtraukiama į valstybės valdymą.
Mūsų atveju Teisingumo kanclerio veiklos sritis apimtų ir ypatingojo prokuroro funkcijas.
3. IX Konstitucijos skirsnį „Teismas“ koreguoti, atsisakant:
- Apeliacinio Teismo ir pereiti prie trijų pakopų teismų, t. y. Apeliacinio Teismo funkcijas pavesti apygardų teismams ir Aukščiausiajam Teismui (taip yra Estijoje ir Latvijoje);
- Vyriausiojo Administracinio Teismo. Administracinių teismų funkcijas pavesti pirmos instancijos įsteigtiems administraciniams teismams, apeliacija administraciniuose teismuose - apygardų administraciniai teismai (taip yra Estijoje ir Latvijoje).
Taip pat būtina:
- Konstituciniu lygiu įteisinti teismo tarėjo instituciją (institucijos formavimo principus nustatyti įstatymu).
- Konstituciniu lygiu įteisinti teisėjų renkamumą (teisėjų rinkimo taisykles nustatyti įstatymu). Svarbus motyvas – tai, kad Lietuvoje nebuvo įvykdyta liustracija, kuri būtų palietusi dalį teisėjų (Estijos pavyzdys).
- Teismų administravimą pavesti organizuoti Teisingumo ministerijai, kaip tai daroma Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Suomijoje.
Senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas turi būti apibrėžtas įstatymu, kuriame iš senaties termino pašalinamas bylos nagrinėjimo laikotarpis. Be tokio pakeitimo įstatymas yra korupcinis.
Kalbant apie teisėsaugos reformą visada iškyla lėšų klausimas. Tai ypač akcentuoja profesorius Egidijus Kūris, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas. Savo straipsnyje „Tarėjai“ ("Veidas", 2009-08) jis teigia: „jei aiškinama, esą naujovės sąnaudų “pateikti neįmanoma“, siūlymo vieta šiukšliadėžėje“.
Atsižvelgdamas į profesoriaus nuomonę ir manydamas, kad be diskusijų, kurių garbūs teisininkai paprastai vengia, siūlymo nevalia mesti į šiukšiadėžę, pateikiu preliminarią viziją, kokiomis lėšomis galima disponuoti, vykdant teismų reformą.
2012 metais iš valstybės biudžeto skirta:
- Konstituciniam teismui – 4,781 milijono litų;
- Apeliaciniam teismui – 8,673 milijono litų;
- Vyriausiajam administraciniam teismui – 5,503 milijono litų;
- Nacionalinei teismų administracijai – 20,826 milijono litų.
Kaip matome, sumos gana solidžios. Pertvarkant teismų sistemą, šios lėšos turėtų būti perskirstytos taip, kad įvedus Teisingumo kanclerio ir teismo tarėjų institucijas, kurioms reikėtų apie 10 - 12 milijono litų, būtų galima apsieiti be papildomų išlaidų. Šiuo metu kandidatų į teisėjus pasirinkimas daugiau negu pakankamas.
Visas šias nuostatas įmanoma įgyvendinti tik naujai išrinktam Seimui glaudžiai bendradarbiaujant su visuomene. Seime susidaręs branduolys turėtų inicijuoti Konstitucijos pataisų įstatymo projektą pagal aukščiau teikiamas nuostatas. Sukaupti duomenys leidžia šį projektą rengti jau dabar.
Konstitucijos pataisų įstatymą būtina priimti tik referendumu, kurį galėtų inicijuoti Seimas. Šiuo atveju nereikėtų rinkti 300 tūkstančių piliečių parašų, nors pasiruošimas parašų rinkimui vyksta jau dabar, t. y. įsteigta iniciatyvinė grupė, kuri bus registruojama VRK, tik kai užsiregistruos pakankamas parašų rinkėjų skaičius.
Jei Konstitucijos pataisas bandytų atlikti Seimas, vadovaudamasis Konstitucijos 148 straipsniu, tai rezultatų neduotų net ir sėkmės atveju, nes Seimo sprendimas būtų apskųstas Europos Komisijai kaip pažeidžiantis teismų nepriklausomumą (Vengrijos pavyzdys). Juk pertvarka paliestų tokias susiformavusias struktūras, kaip Konstitucinis, Apeliacinis ir Vyriausiasis administracinis teismai bei Nacionalinė teismų administracija. Čia susikoncentravę daugiausia buvusieji sovietiniai teisininkai. Žinoma, ir atlyginimai čia solidžiausi.
Europos Komisijai tik referendumas būtų pakankamas argumentas atmesti skundus dėl priimtų Konstitucijos pataisų.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]