Lietuvos Respublikos Prezidentei Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ ORGANIZACIJŲ KREIPIMASIS
dėl Lietuvos piliečių rinkimų teisės
2012 m. lapkričio 7 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (4 str.) yra nurodyta, kad Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Tiek per juos, tiek ir tiesiogiai Konstitucija garantuoja Lietuvos piliečiams teisę dalyvauti valdant savo šalį ( 33 str.). Šioms garantijoms užtikrinti Konstitucijos 34 ir 55 straipsniuose yra nurodomi rinkimų įstatymai. Pastarieji detaliai reglamentuoja mūsų šalies demokratinių rinkimų tvarką ir šios tvarkos priežiūrą.
Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija pažymi, kad vykstant 2012 m. rinkimams į LR Seimą minėta tvarka nebuvo užtikrinta. Teisėtvarkos institucijos, rinkimų stebėtojai, rinkimų komisijos ir pavieniai piliečiai nustatė masinius LR Seimo Rinkimų įstatymo pažeidimus – balsų pirkimus, neleistiną reklamą, biuletenių klastojimus ir kitus piktnaudžiavimus. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos nesiima spręsti, kiek šių pažeidimų yra įregistruota, identifikuota ir įvertinta, o kiek ne. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinės visuomenės dalies nuogąstavimai dėl daugelio naujųjų Lietuvos Respublikos Seimo narių išrinkimo teisėtumo turi realų pagrindą, o tai reiškia, kad ateityje neišvengiamai bus eskaluojamas naujojo Seimo legitimumo ir kompetencijos spręsti esminius tautos bei valstybės uždavinius klausimas.
Kita vertus, žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad Lietuvos valstybės teisinė bazė nebepajėgi užtikrinti tolesnės visuomenės demokratinės raidos. Pvz., Konstitucijoje (9 str.) įtvirtintas reikalavimas surinkti 300 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų referendumui inicijuoti, nebeatitinka šiandienos realijų, nes valstybėje, kurioje nebegyvena 3 mln. piliečių, surinkti 300 tūkst. (11 proc. rinkėjų) referendumo iniciatorių parašų praktiškai yra neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose demokratinėse Vakarų Europos šalyse toks reikalavimas nesiekia net 2 proc. rinkėjų skaičiaus (Austrijoje ir Ispanijoje - 1,2 proc., Šveicarijoje –1,4 proc.).
Visuomenės atstovams neleista dalyvauti rinkimų komisijose, neleista dalyvauti teismuose vykdant teisingumą, neleista teismuose ginti viešąjį interesą ir kt. O tai reiškia, kad realiai visuomenė yra nušalinta ir jai neleidžiama tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme (Konstitucijos 4 ir 33 str.).
Lietuvos demokratijos raidą stabdo ir jos įstatymuose įtvirtintas perdėm sureikšmintas politinių partijų vaidmuo, nors partijos, įvairiais duomenimis, atstovauja vos 5-7 proc. Lietuvos gyventojų. Pvz., Savivaldybių rinkimų įstatymas suteikia partijoms (juridiniams asmenims) išskirtinę teisę siūlyti (kelti) į vietos savivaldos tarybas savo kandidatus, nepriklausomai nuo to, kad konkreti politinė partija gali ir neturėti tam tikrame regione nė vieno savo nario. Tuo tarpu pagal minėtą įstatymą vietos bendruomenės savo kandidato siūlyti (kelti) negali, nors būtent jos geriausiai gali atrinkti iš vietoje gyvenančių piliečių potencialius kandidatus ir siūlyti juos į savivaldos tarybas. Tokiu būdu paneigiamas pats savivaldos principas. Pažymėtina, kad absoliutus politinių partijų monopolis dėl kandidatų į vietos savivaldą galiojo iki 2007 m. vasario 9 d., kol Konstitucinis Teismas nepripažino, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnis prieštarauja Konstitucijai. Tačiau ir po minėto KT nutarimo politinės partijos (juridiniai asmenys) tebesinaudoja privilegijuota padėtimi visuomenėje - jokiam kitam juridiniam asmeniui (pvz., bendruomenėms) tokios privilegijos keliant kandidatus į vietos savivaldą ir LR Seimą įstatymais nėra suteiktos.
Politinės partijoms suteikta išskirtinė teisė teikti į Seimą bei vietos savivaldos tarybas sąrašus kandidatų, dažnai neturinčių nei praktikos, nei supratimo apie įstatymų leidybą ir valstybės valdymą, o kartais abejotinos reputacijos ir net teistų asmenų. Minėti sąrašai, visuomenės neaprobuoti, teikiami visuotiniam balsavimui, o teisė keisti sąrašus visuomenei nesuteikta. Jai suteikta tik simbolinė sprendimų teisė - „reitinguoti“ kandidatus.
Politinėms partijoms tarnauja ir nauja partijų finansavimo tvarka, pagal kurią juridiniai asmenys nebegali jų remti, o fizinių asmenų aukos yra apribojamos papildomais reikalavimais pastariesiems deklaruoti pajamas bei išlaidas, tokiu būdu verčiant juos susilaikyti nuo panašaus pobūdžio paramos. Be to, anksčiau įregistruotoms politinėms partijoms iš biudžeto skiriamos ne partijų narių sukauptos, o visų Lietuvos valstybės, tarp jų ir nepartinių, mokesčių mokėtojų lėšos, nors esminė (beveik 50 proc.) visuomenės dalis nedeleguoja partijoms jokių savo teisių ir neremia jų savo lėšomis. Pažymėtina ir tai, kad naujai besisteigiančios partijos pagal esamą tvarką jokių mokesčių mokėtojų lėšų negauna, todėl naujų partijų steigimasis tampa problemiškas. Tuo pažeidžiamas partijų lygiateisiškumo principas ir piliečių pasirinkimo laisvė, atsiranda pagrindas manyti, jog esanti diskriminacija pažeidžia piliečių konstitucinę teisę burtis į politines partijas (35 str.).
Apibendrindamos tai, kas išsakyta, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos, nekvestionuodamos nei esamų, nei būsimų politinių sprendimų ir nepriklausomai nuo to, bus ar nebus surengti nauji Seimo rinkimai daugiamandatėse apygardose, siūlo Jos Ekscelencijai inicijuoti LR Seimo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimus, kad politinių partijų deleguoti asmenys rungtyniautų vienodomis teisėmis su nepartiniais kandidatais į Seimą ir Savivaldybių tarybas, t. y., kad visi piliečiai turėtų vienodas konstitucines teises rinkti ir būti išrinktais, kad būtų sudarytos realios, o ne deklaratyvios sąlygos demokratijai ir pilietinei visuomenei vystytis. Kviečiame inicijuoti politinių partijų finansavimo tvarkos pakeitimus tam, kad visi Lietuvos piliečiai turėtų vienodas sąlygas burtis į politines partijas ir dalyvauti jų veikloje.
Lietuvos Helsinkio grupė, Stasys Stungurys
Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Romualdas Povilaitis
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
