VSD vadovas D. Jauniškis (dešinėje) ir apibendrintos biografijos NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) duktė, kolaborantė, Lietuvos Nepriklausomybės priešininkė, komunisto Mykolo Burokevičiaus bendražygė, Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, fotosesijų su vaikučiais ir karine technika fanė, Konstitucijos garantas, daugelio tautinių ir tremtinių renginių dalyvė bei gerųjų iniciatyvų iniciatorė, Laisvės kovų dalyvė LR prezidentė D. Grybauskaitė. Nuotr. prezidentas.lt |
2017 spalio 16 d. 10. val 30 min. įvyks signataro Zigmo Vaišvilos, buvusio Seimo nario Audriaus Nako ir žurnalisto Kazimiero Juraičio spaudos konferencija Seime, kurią stebėti bus galima čia:
2017 m. rugsėjo 19 d. signataras Z. Vaišvila ir buvęs Seimo narys A. Nakas kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) buvusiam vadovui Alvydui Šiupariui dėl šmeižto.
2016 m. kovo 30 d. spaudos konferencijoje Seime D. Jauniškis ir A. Šiuparis paskelbė jų vadovaujamų valstybės tarnybų 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“, į kurį pagal neįslaptintą, tačiau Z. Vaišvilai ir A. Nakui atsisakomą teikti informaciją įtraukė signatarus Z. Vaišvilą ir R. Paulauską, buvusį Seimo narį A. Naką.
Z. Vaišvila ir A. Nakas kreipėsi ir į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį bei Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami skubiai inicijuoti įstatymą dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų, kuriais Seimas š.m. liepos 11 d. per 3 minutes panaikino privataus kaltinimo institutą Lietuvoje, pripažinimo netekusiais galios. Atsakymų iki šiol negauta.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. atsisakė priimti nagrinėjimui Z. Vaišvilos ir A. Nako privataus kaltinimo D. Jauniškiui ir A. Šiupariui skundą, nes įžvelgė šių asmenų piktnaudžiavimo jų tarnybinėmis pareigomis požymius. Teismas nurodė, kad šis kaltinimas peržengia LR BPK 407 str. nurodytas ribas, dėl ko atliktos nusikalstamos veikos turi būti tiriamos prokuratūroje.
2016 m. VSD ir AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“, nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms signatarai Z. Vaišvila ir R. Paulauskas, buvęs Seimo narys A. Nakas jau nebeįrašyti. Todėl 2017 m. rugsėjo 18 d. Z. Vaišvila VSD direktoriaus D. Jauniškio paprašė pateikti neįslaptintą informaciją, kurios pagrindu visi trys jie buvo įtraukti į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“.
2017 m. rugsėjo 29 d. VSD atsakymu D. Jauniškis vėl nepateikė Z. Vaišvilos prašomos šios neįslaptintos informacijos, tačiau patvirtino, kad nei signatarai Zigmas Vaišvila ir Rolandas Paulauskas, nei buvęs Seimo narys Audrius Nakas, įvardinti 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“, nėra grėsmės nacionaliniam saugumui.
D. Jauniškio paaiškinimu, Zigmas Vaišvila įtrauktas į šį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, nes „Vertinime pažymėta, kad prieš 2016 m. Seimo rinkimus šias organizacijas bandė konsoliduoti Z. Vaišvila. Apie šių organizacijų konsolidavimą paskelbė 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. sausio 19 d. pats Z. Vaišvila savo spaudos konferencijose, kurios vyko Seimo spaudos konferencijų salėje.“
Be to, VSD atsakyme nurodyta, kad 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ nurodyta, jog „Z. Vaišvila yra vienas labiausiai cituojamų Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje Lietuvos politikų, atsižvelgus į tai, kad jis kartu su R. Paulausku nuo 2014 m. pradžios iki 2016 m. kovo 1 d. rusiškoje žiniasklaidoje buvo minėti (cituoti, imta interviu) 15 tūkstančių kartų (palyginimui, per tą patį laikotarpį tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę rusiškoje žiniasklaidoje paskelbta 18 tūkstančių, o Vilniaus merą Remigijų Šimašių 9 tūkstančiai publikacijų).“
2017 m. rugsėjo 29 d. VSD atsakymu D. Jauniškis raštu patvirtino, kad į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ Z. Vaišvila, R. Paulauskas ir A. Nakas įtraukti, nors nebuvo grėsmės nacionaliniam saugumui.
Tai padaryta tik dėl to, kad signatarus cituoja rusiška žiniasklaida.
D. Jauniškis patvirtino, jog pagal identiškus požymius VSD suskaičiavo ir buvusios Seimo pirmininkės L. Graužinienės bei Vilniaus miesto merą R. Šimašiaus citavimus Rusijos žiasklaidoje. Tačiau pastarieji į šį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kol kas dėl nepaaiškintų priežasčių, nebuvo įrašyti.
Kadangi ir pats D. Jauniškis patvirtino, jog signatarai Z. Vaišvila ir R. Paulauskas, buvęs Seimo narys A. Nakas į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įtraukti be pagrindo, neteisėtai ribojant konstitucines jų teises viešai skelbti savo nuomonę, kritikuoti valdžią, Z. Vaišvila, R. Paulauskas ir A. Nakas ne tik apšmeižti, bet ir be pagrindo apkaltinti vykdant antivalstybinę veiklą.
Tuo tarpu 2015 m. rugsėjo 15 d. Generalinės prokuratūros raštu patvirtina, kad šio grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitiniu laikotarpiu Z. Vaišvila jokios antivalstybinės veiklos nevykdė.
Tokiu būdu VSD ir AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos ir šių specialiųjų tarnybų vadovai D. Jauniškis ir A. Šiuparis ne tik apšmeižė signatarus Z. Vaišvilą ir R. Paulauską, buvusį Seimo narį A. Naką, bet ir padarė tai šmeižikiškai, net apkaltinę nepadarytu nusikaltimu – antivalstybine veikla.
Todėl dėl šio šmeižto, D. Jauniškio ir A. Šiupario piktnaudžiavimo tarnybinėmis pariegomis ir antivalstybinės veiklos, tam naudojant Lietuvos specialiąsias tarnybas, Z. Vaišvila ir A. Nakas kreipiasi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (už dalį šių nusikalstamų veikų atsako ir juridiniai asmenys), taip pat į prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl D. Jauniškio atleidimo iš VSD direktoriaus pareigų gavus Seimo pritarimą, o A. Šiupario atleidimo iš jo užimamų karo ataše pareigų Lietuvos ambasadoje JAV ir diplomatinės tarnybos.
Į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį kreipiamasi dėl apkaltos VSD direktoriui D. Jauniškiui ir Seimo nutarimo dėl kreipimosi į prezidentę ir Užsienio reikalų ministeriją dėl A. Šiupario atleidimo iš užimamų pareigų ir diplomatinės tarnybos.
Z. Vaišvila, A. Nakas ir K. Juraitis vėl kreipiasi į Seimą prezidentę, kviesdami skubos tvarka grąžinti privataus kaltinimo institutą Lietuvos įstatymuose.
Manoma, kad privataus kaltinimo instituto panaikinimas yra dar vienas Lietuvos tapimo nedemokratine valstybe patvirtinimų.