Apie demokratijos sąvoką
Visuomenė bandoma įtikinti, kad demokratija tai liaudies valdžia. Apie menamą „darbo liaudies“ valdžią žinome iš sovietinių laikų, kai tikroji valdžia buvo ne darbo liaudis, bet komunistų partija, arba tiksliau tie, kas valdė tą partiją. Kas tuomet ta valdančioji liaudis demokratijos atveju?
Iš tikro kaip ir sovietinės (komunistinės) santvarkos, taip ir demokratinės santvarkos atveju liaudis neturi apčiuopiamos valdžios. Kai kas bando įvesti „tiesioginės demokratijos“ sąvoką tarsi reiškiančią, kad liaudis valdo ne tik per išrinktus atstovus, bet ir tiesiogiai referendumais bei kitais būdais. Tačiau, pati demokratijos sąvoka klaidinanti. Graikiškas žodis „kratos“ reiškia valdymas, valia, lietuvių kalboje panašus žodis „kratyti“. Tačiau ką iš tikro reiškia kitas terminą „demokratija“ sudarantis graikiškas žodis „demos“?
Pavyzdžiui, kaip pateikiama šiame įrašepavadinimu „Žmogus ir demokratija“, - „Senovės Graikijoje Demos niekada nebuvo tauta, kaip tą sąvoką mes suprantame šiandien.
Demos - dideli vergų savininkai, turtingiausi gyventojai, išlaikantis tam tikrą turto kvalifikaciją. Tik jie galėjo būti išrinkti į valdymo organus. Taigi tikroji termino „DEMOKRATIJA“ reikšmė yra privilegijuotų turtingųjų – valdymas kurie yra pasistatę sau teisę būti valdžia.“.
Kitas, mitologinis, aiškinimas apie demokratijos atsiradimą, - tai šiame straipsnyje pateiktas pasakojimas apie Egipto žynio Kratijaus sugalvotą santvarką, kurioje vergai jaučiasi laisvi už darbą gaudami pinigą, - „Taip, aš tikrai demonas – tarė Kratijus – ir tai, ką sugalvojau, tegu ateities žmonės vadina demokratija“.
Rinkimų užkardos
Taigi, kadangi demokratija tai ne liaudies vykdomas, bet privilegijuotų turtingųjų oligarchų vykdomas liaudies valdymas, tai oligarchai ir sugalvojo rinkimus, kurių metų į valstybių parlamentus ir miestų bei rajonų tarybas pateiktų tik jiems lojalūs žmonės. Tam, kad į parlamentus ir tarybas nepatektų tautos ir liaudies interesus atstovaujantys žmonės, oligarchai sugalvojo tokias rinkimų užkardas:
-
Informaciją skleidžianti medija. Taigi, Lietuvos Respublikos atveju visa pagrindinė (mainstream) medija priklauso, dažnai net ne Lietuvoje esantiems, oligarchams, tą medija netgi finansuoja pati valstybė. Šios medijos pagalba iškeliami ir populiarinami tik lojalūs partijos bei žmonės.
-
Partijų finansavimo politika. Finansuojamos tik didžiosios, lojalios, partijos, todėl iš tautos ar liaudies iškylančios partijos negali vienodomis sąlygomis su jomis konkuruoti.
-
Rinkimų organizavimo tvarka. Rinkimų rezultatai labai priklauso nuo rinkimų organizavimo tvarkos ir ją palaikančių institucijų. Šia tvarka gali būti nustatyta kas ir kokiomis sąlygomis gali dalyvauti rinkimuose, gali būti parenkami atitinkamo kadrai tokiai tvarkai palaikyti.
-
Rinkiminės kompanijos organizavimas. Rinkiminės kompanijos laikas prieš rinkimus laibai svarbus siekiant atkreipti į save rinkėjų dėmesį. Tai lemia ir turimi finansai, ir medijos prieinamumas, ir apskritai visa kandidatavimo tvarka prieš rinkimus.
-
Balsų surinkimo tvarka. Pats balsų surinkimo būdas, kai metami biuleteniai į urnas tai yra juodosios magijos veiksmas, kadangi balsuodamas žmogus atiduoda savo balsą išmesdamas savo, kaip piliečio, balso galią į urną. Tokiu būdu neutralizuojami protesto balsai tam, kad išrinktieji be didesnių trukdžių galėtų vykdyti jiems oligarchų pavestas užduotis.
-
Balsų skaičiavimo organizavimas. Kaip jau žinoma, 2021 m. JAV prezidento demokratiniai rinkimai suklastoti taikant įvairias balsų klastojimo metodikas. Viena iš jų tai „balsų skaičiavimo mašinos“, kurių dėka galima pakreipti balsų skaičių lojalaus kandidato naudai. Spėjama, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų balsų surinkimo ir skaičiavimo mašinos yra už Lietuvos ribų, taigi ir balsų skaičiavimas įtakojamas iš už Lietuvos Respublikos ribų.
-
Išrinkto nario sutramdymas. Jeigu vis tik į Seimą ir miesto ar rajono tarybą patenka oligarchams nelojalus žmogus, tuomet jis tramdomas įvairiomis priemonėmis, kaip apkaltos, nušalinimai, šmeižtas per medija. Kartais tyčia praleidžiamas į Seimą ar tarybą vienas ar keli garsiau rėkiantys, tačiau mažai ką darantys, pieš oligarchus nusiteikę žmonės, kad sudaryti „teisingų demokratinių“ rinkimų iliuziją.
Apibendrinimas
Taigi, demokratiniai rinkimai tai tautos ar liaudies valdžios iliuzija. Vienas iš interneto platybėse aptiktų pasisakymų: „Per žemės referendumą susipažinau su viena VRK nare, nes mane labai suintrigavo kaip per kelis mėnesius praėjusius nuo prezidento rinkimų "Rinkėjų sąrašas", kurį sudarinėja Vyriausioji Rinkimų Komisija, pasipildė daugiau kaip šimtu tūkstančių žmonių. Iš VRK narės sužinojau, kad rinkėjų sąrašą sudarinėja visiškai ne VRK ir dar daugiau, kad prie duomenų bazės, iš kurios sudarinėjamas rinkėjų sąrašas, neturi priėjimo nė vienas VRK narys su pirmininku imtinai. VRK pirmininkas gauna jau gatavą sąrašą, o VRK nariai tik jį patvirtina pakeldami rankeles. Toliau dar įdomiau - rinkimų sąrašą sudarinėja privati švedų įmonė "I-tree" (internetinis medis), o jos serveriai, kuriuose yra visa duomenų bazė, stovi Lenkijoje. Ta pati švedų firma skaičiuoja ir rinkimų rezultatus - t.y kompiuteris, kuriame suvedinėjami rinkimų rezultatai stovi Lenkijoje, o jį valdo I-Tree. Prisiminkime, kad per kiekvienus rinkimus visada "genda" kompiuteris ir rezultatų skelbimas labai vėluoja. Labiausiai rezultatų skelbimą užlaiko Vilnius ir Kaunas. Paradoksas - mažiausiai mokslų baigę kaimiečiai suskaičiuoja greitai, o labiausiai išmokslinti vilniečiai ir kauniečiai niekaip negali suskaičiuoti kelių šimtų ar tūkstančių balsų (tiek jų yra kiekvienoje balsavimo vietoje) ir dažniausiai vėluoja visą parą.
Ir kaip tik Vilnius ir Kaunas visada nulemia galutinį rezultatą. Užlaikymas reikalingas tam, kad skaičiuotojai (valdantys kompiuterį) turėdami tikrus duomenis galėtų juos pakoreguoti tiek, kad gautų reikiamą rezultatą. Taip ir vyksta nuolatos. Ir "laimi" tas kas turi laimėti. Štai jums ir rinkimai.
Mano artimas giminaitis per 2016 metų seimo rinkimus buvo įsilaužęs į "I-Tree" kompiuterį, įėjo į rinkėjų sąrašą ir galėjo balsuoti tiek kartų kiek būtų panorėjęs. Jis man viską papasakojo dar tą pačią dieną. Rinkimai jau seniai privatizuoti. Todėl kai pradedate moralizuoti, kad "milijonas neatėjo", "baudžiauninko sindromas" ir t.t. tai rodo tik tą, kad nieko nesuprantate kaip daromi rinkimai. Tas milijonas ir neina, nes mato apgaulę, kad nuo jo atėjimo niekas nepriklauso.“.
Kaip teigia visuomenininkas Pranas Valickas, - „Nori nenori, bet įvykiai spartėja, vyksta kova, ir net nesvarbu kuri pusė laimės, bet taip kaip buvo jau nebebus. Dabartinis demokratijos modelis šimtaprocentinai-garantuotai, kaip tasai Titanikas, eina į dugną. Kartu į dugną eina ir ekonominis modelis kartu su visu ekonomikos mokslu.“
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]