|
o kas sako, kad žinau ? - tiesiog darau prielaidas, remdamasis istoriniais faktais, dėsningumais, visa karo eiga ir daugybe kitų intuityvių dalykų, kurie įgyjami labai ir labai nemenkai ir netrumpai gilinantis į to idiotiškiausio karo istoriją - tiek visumoj, tiek detalėse :) - ir pabrėžiau - karas, o ypač toks, visų pirma yra psichologinis fenomenas - vokiečiai be bravūros jokie ne kariai, o bravūra greitai baigėsi:) - rusai gi kovojo dėl išlikimo - t.y. gynė savo žemę savo žemėje ! - o tie postringavai apie šaltį, kelių nebuvimą ir t.t. - devynioliktas reikalas - tipo vokiečių išminčiai nežinojo, kad tsrs didelė, šalta, pelkėta, be kelių ir be prancūziško svetingumo? :)))) - istoriją reikia mokytis - napaleono avantiūra , anglų avantiūros kryme buvo daugiau nei iškalbingos pamokos :) - ir nereikia juokinti žuvusių karių skaičių santykiais - skaičiai skyrėsi ne kartais, o karto dalimis, apeinant tą faktą, kad statistika buvo be galo santykinė ir netiksli, o dabar liko plačiausios erdvės interpretacijoms ir spekuliacijoms - antroje karo pusėje konkrečių mūšių aukų santykis dažniausiai buvo tsrs naudai, o didžioji dalis amerikiečių ir anglų aukų buvo lendleaso konvojuose, bei išsilaipinime normandijoje, atidarant antrą frontą - natūralu, kad ten aukų santykis buvo stipriai vokiečių naudai, kaip ir pirmoje karo pusėje tsrs teritorijoje ...
|