D. Grybauskaitė: jei nebūtume NATO nariais, kiltų labai reali grėsmė tapti antruoju Krymu

Praėjusią savaitę Stokholme viešėjusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė, kad Lietuvoje tvyro nerimas, ko po Krymo aneksijos gali imtis didysis Rytų kaimynas. Lietuvos vadovė pareiškė, kad pasikartojantys kariniai manevrai kaimyniniame Kaliningrade kelia realią grėsmę šaliai.

Straipsnio autorius Michaelas Winiarskis rašo, kad šiandieninė Rusija praktiškai visoms kaimyninėms šalims demonstruoja brutalią agresiją ir jėgą. Elgesys pradeda priminti 9-ąjį dešimtmetį ir šaltojo karo epochą.

Žurnalistas straipsnyje, kurio vertimas pirmadienį pateiktas Prezidentės interneto svetainėje, nurodo, kad ketvirtadienį D. Grybauskaitė lankėsi Stokholme ir dalyvavo pasirašant Lietuvos ir Švedijos jūrų sienos sutartį. Tačiau, esą savaime suprantama, pagrindinė pokalbio su ministru pirmininku Johnu Fredriku Reinfeldtu tema buvo Ukrainos krizė.

Prezidentė interviu švedų leidiniui sakė nemananti, kad Rusijos elgesys Ukrainos atžvilgiu yra izoliuotas reiškinys. Jėgos demonstravimą, bandymus daryti politinį spaudimą šalies vadovė mato nukreiptus ir prieš tokias šalis kaip Moldova.

„Rusijos vadovai turi ambicijų atkurti įtaką buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje. Tai jie daro pažeisdami visas tarptautines normas, dėl kurių buvo susitarta po Antrojo pasaulinio karo, – ne tik aneksuodami kitos šalies teritoriją kaip Krymas, bet ir keldami neramumus Rytų Ukrainoje“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentės nuomone, Rusijos vadovų veiksmai atneša jiems laikinus laimėjimus, bet ilgalaikėje perspektyvoje toks elgesys kenksmingas pačiai Rusijai ir jos žmonėms. Esą Rusija izoliuojama, o pasitikėjimas ir ekonomika susitraukia.

„Mes priėmėme labai protingą sprendimą 2004 metais įstodami į NATO ir ES. Jei šiandien nebūtume NATO nariais, patirtume labai realią grėsmę tapti antruoju Krymu“, – sakė D. Grybauskaitė.

Eltos, „ekspertai.eu“ inf.