Dilema: jei per daug koncentruosimės į gynybą nuo balionų, galime nebeturėti divizijos

Laikinosios grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ narys, socialdemokratas Ruslanas Baranovas (dešinėje).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas informavo, kad Lietuvos karinės oro pajėgos danguje fiksavo virš 200 objektų. Apie tai skelbiama valstybinio transliuotojo LRT pranešime „Liubajevas: bendras objektų virš Lietuvos skaičius siekė kelias dešimtis“. 

„Informacija, kurią mes gavome iš Karinių oro pajėgų, rodo, kad bendras skaičius buvo virš 200“, - spalio 22 d. žurnalistams pasakė R. Liubajevas.

Pranešama, kad šiąnakt tarnyboms pavyko perimti 12 balionų.

Valstybės lyderiai nedelsiant ėmė svarstyti,  kokių priemonių nedelsiant reikia imtis, kad visi priešo balionai būtų pažaboti.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, žaliasis valstietis Dainius Gaižauskas teigia, kad paprasti nesupranta, kodėl valstybė vis dar nesusitvarko su priešo balionų problema.

„Kur tie dronai, kur tie lazeriai, apie kuriuos šnekėjom? Mokslininkai turi labai daug pasiūlymų, būtent čia problemą sustabdyt, kai balionas jau įskrenda į Lietuvos teritoriją. Kol kas atrodom labai bejėgiai, ir aš to nesuprantu“, - prisipažino D. Gaižauskas. 

Žaliojo valstiečio teigimu „turim konstatuoti faktą, kad Lietuva šiai dienai su šiuo iššūkiu nesusitvarko“.

„Absoliučiai“, - pabrėžė D. Gaižauskas.

Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen atskleidė, kad Lukašenkos-Putino režimas, „tai yra ypatingai nedraugiškas mums režimas ir tokie pavieniai incidentai, yra platesnio paveikslo dalis“.

Tuo tarpu laikinosios grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ narys, socialdemokratas Ruslanas Baranovas informavo, kad „šiuo metu vyksta tarpinstitucinės paieškos, kaip čia geriausia susidėlioti, kad nepirktų kiekviena institucija savo ten radarų, savo gynybos, kažkokių pajėgumų ir nebandytų kiekviena atskirai tai daryti“.

Politikas atkreipė dėmesį, kad dabar labai svarbu per daug nesusikoncentruoti ir nenukreipti resursų vien į balionų atgrasymą, nes iškiltų grėsmė nebeturėti divizijos.

„Krašto apsaugos ministerija turi tą rekordinį biudžetą, bet jis yra skirtas tam tikriems pajėgumams. Ir turbūt apsidžiaugtų režimas net tiek Minske, kiek Maskvoje. Jeigu staiga mes nebepirktume tų pajėgumų ir pradėtume leisti pinigus būtent balionų stabdymui, tada gal jie sugalvos dar kažką. Tada mes dar kažką kaip pinigų sumą nukreipsime. Ir galų gale, jeigu, neduok Dieve, ateis ta diena X, paaiškės, kad mes galime apsiginti nuo balionų, nuo dar kažko, nuo dar kažko, bet nebeturim tos divizijos“, - perspėjo R. Baranovas.

Susiję:

NATO ir ES ant parako statinės: Rusijos karinės invazijos data paankstinta dar labiau