Disidentas S. Stungurys: partizanų vadas Adolfas Ramanauskas Vanagas buvo labai doras, sąžiningas, šviesus žmogus

Štai tau boba devintinės: tarsi nebūtų nūnai kur kas aktualesnių problemų, imami dergti mūsų Tautos didvyriai. Kontraversiškai vertinama „teisybės ieškotoja“, knygos „Mūsiškiai“ autorė, Rūta Vanagaitė pareiškė, kad žinomas kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, vienas iškiliausių pokario partizaninio judėjimo vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo KGB agentas, šlovinęs Tarybų Sąjungą. Tokią sensacingą išvadą šitai „ekspertei“ esą leidžia daryti KGB archyvuose saugoma Vanago byla: „Tai, ką radau archyvuose, man sukėlė nerimą. Pasirodo, kad jis (A. Ramanauskas-Vanagas) bendradarbiavo su KGB, pasirodo, kad jis išdavė visus 22 asmenis, kurie jį slėpė, ir prieš pabaigą jis pradėjo girti Sovietų Sąjungą ir žadėjo, kad bendradarbiaus, taip išpirkdamas savo kaltę“, – Izraelio televizijai Iton.TV spalio 30 d. teigė R. Vanagaitė.

Tuo tarpu jos naujasis širdies draugas, Vyzentalio centro vadovas, reakcingasis nacių medžiotojas, išvadinęs lietuvius žydšaudžių tauta, Efraimas Zuroffas, nesikuklindamas papildė didžiojo kankinio Vanago „nuodėmių“ sąrašą - esą buvęs partizanų vadas galėjo būti ir Holokausto proceso dalyvis?!.. Pasiteiravome buvusio politinio kalinio, daugybės publicistinių straipsnių, kelių prisiminimo knygų autoriaus, garbaus disidento Stasio STUNGURIO nuomonės - kas jam yra žinoma apie čekistų Kaune suimtą, žiauriai nukankintą ir sušaudytą legendinį partizaną Adolfą Ramanauską Vanagą? Kaip jis apskritai vertiną šią skandalingą istoriją?

Stasys STUNGURYS: - Vorkutos lageryje man teko kalėti su vienu Adolfo Ramanausko Vanago bendražygiu, buvusiu partizanu Antanu AMBRULEVIČIUMI. Jis, Alytaus gimnazijos abiturientas, partizanų sąmoningai buvo pasiųstas į NKVD mokyklą, vėliau kaip žvalgas, rinkęs informaciją apie stribus, buvo infiltruotas į Dzūkijoje veikusį partizanų būrį, kur A. Ramanauskas Vanagas buvo vienas iš vadų. Bet vėliau, paaiškėjus, kad NKVD jį įtaria esant partizanų žvalgu (kai buvo nušautas NKVD pašto vežėjas), A. Ambrulevičius perbėgo pas miškinius. Vėliau per kautynes buvo sunkiai sužeistas, 1947 metais pateko į čekistų rankas, po tardymų teisiamas ir ištremtas į Sibirą, Vorkutos lagerį, kur mes ir susipažinome. Žodžiu, pokario Lietuvoje būdavo labai sudėtingų dalykų...

- Tačiau, sakykite prašau, ar esate tvirtai įsitikinęs, jog pastaruoju metu R. Vanagaitės ir E. Zuroffo šmeižiamas legendinis partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas – tai žmogus be dėmės?

- Be jokių abejonių, garsusis partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo labai doras, sąžiningas, šviesus žmogus!.. Okupacijos metais aš netgi išsaugojau jo nuotraukas. Dešimtys partizanų, su kuriais artimai bendravau ir ne kartą apie jį kalbėjausi, niekada negirdėjau, kad Ramanauskas Vanagas būtų kuo nors įtariamas. Tai buvo tikintis, garbingas žmogus, įsimylėjęs savo būsimą žmoną, susituokė slapčiomis naktį bažnyčioje...

Tačiau paskui jis pamatė, kad partizaninis judėjimas, po generolo Žemaičio arešto, neturi jokių perspektyvų, todėl ir nusprendė pasitraukti iš partizanų. Kadangi Ramanauskas Vanagas buvo kilęs iš Aukštaitijos, tai slapstėsi kažkur Rokiškio rajone, gyveno kartu su žmona ir dukrele. Retkarčiais atvažiuodavo į Kauną, kur gyveno toks jo pažįstamas URBONAS (matyt, gal karo mokyklą kartu su juo kažkada lankė?..), kuris, kaip vėliau išaiškėjo, buvo saugumiečių užverbuotas KGB agentas, slapyvardžiu „Žalimas“. Be abejo, Ramanauskas Vanagas nė neįtarė, kad Urbonas yra KGB agentas. Pavyzdžiui, lygiai taip ir aš negalėjau įtarti, kad mane išduos bendradarbė Mikšytė, kurios tėvas prieškario Lietuvos laikais buvo steigiamojo Seimo narys, prezidento Aleksandro Stulginskio bendražygis!..

- Žodžiu, KGB užverbuotas agentas Urbonas – „Žalimas“ pranešė čekistams, kada besislapstantis partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas galimai turėtų atvykti į Kauną, o tada?..

Stasys Stungurys.

- KGB papulkininkis Nachmanas DUŠANSKIS vadovavo saugumiečių parengtai operacijai, kuomet 1956 m. rudenį Kaune buvo suimtas Adolfas Ramanauskas-Vanagas...

Kai Vanagas atvažiavęs į Kauną išlipo iš automobilio, netoliese stovėjo čekistų automobilis su pakeltu kapotu, atseit, jie apžiūrinėjo sugedusį variklį... Bet kai tik Vanagas išlipo iš savo automobilio, čekistai staiga šoko, griebė jam už rankų ir užlaužė už nugaros. Tada Vanago žmona pradėjo šaukti: „Adolfai, nesipriešink!..“. Ji labai bijojo, kad suėmimo metu vyras gali nusinuodyti, gal turi kur įsisiuvęs ampulę... Bet čekistai tuojau pat pagriebė, užlaužė Vanago rankas. Taip jis 1956 metais rudeniop Kaune buvo suimtas...

Apie A. Ramanausko-Vanago sušaudymą man papasakojo KGB – Saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, pulkininkas Leonardas MARTAVIČIUS. Tai buvo vienas žiauriausių čekistų Lietuvoje. Jis mane suėmė, prabėgus metams po Vanago sulaikymo Kaune. Tardymo metu, 1957 m. gruodžio mėnesį, aš buvau to pulkininko kabinete (šalia sėdėjo du KGB kapitonai, stenografė) ir L. Martavičius, ant manęs labai supykęs, niršdamas dar ir dėl to, kad aš rašiau atsiminimus apie miškinius, rinkau medžiagą apie partizaninį judėjimą Lietuvoje, man pasakė: „Gali nesijaudinti, mes jau jį sušaudėme!.. Ir tavęs tas pats laukia...“.

Beje, čekistas Nachmanas Dušanskis, kuris vadovavo operacijai sulaikant Kaune Vanagą, buvo atvažiavęs į Mordovijos lagerį ir bandė mane užverbuoti, sakydamas, kad jau nebe daug įkalinimo bausmės man liko, gausiu gerą darbo vietą ir panašiai... Bet aš atsakiau N. Dušanskiui: „Iš manęs viską atėmėte, liko dar sąžinė. Sąžinė man reikalinga...“. Tada jis paklausė manęs: „Tai ką, dar pakovosime?..“. Atsakiau: „Neieškau su jumis konfrontacijos. O ką aš veiksiu grįžęs į Lietuvą? Gero darbo man neduodate, gal tik kokiame fabrike ar gamykloje...“.

Po tremties sugrįžęs į Lietuvą, 16 metų sėkmingai dirbau, rašydamas straipsnius pogrindžio leidiniams, katalikų bažnyčios „Kronikoms“, „Aušrai“, „Perspektyvoms“.

Disidentams gerai žinoma, kad KGB papulkininkis Nachmanas Dušanskis užverbavo Vytautą Landsbergį. Esu girdėjęs, jog V. Landsbergis leido N. Dušanskiui parduoti Kaune turėtą nekilnojamą turtą, namus, ir 1989 m. skubiai išvykti iš Lietuvos į Izraelį. Ten 2008 metais N. Dušanskis ir numirė...

- O ką jūs manote apie Efraimo Zuroffo naujosios širdies draugės Rūtos Vanagaitės pastarojo meto „žygdarbius“, jos vykdomą čekistų žiauriai nukankinto buvusio partizano vado Adolfo Ramanausko-Vanago šmeižto akciją, sukėlusią audringas diskusijas bei prieštaringus vertinimus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?

- Velniai žino, kas ji per viena yra?! Panaši į žydaitę... Galima pagalvoti, kad Rūta Vanagaitė yra užverbuota žydų žvalgybos agentė. Ko gero, ji dirba žydų žvalgybai. Žydų agentai suinteresuoti skaldyti ir kompromituoti Lietuvą. Jiems vis reikia turto, jie nori susigrąžinti turtą...

Siekiama, kad Lietuvoje nebūtų šviesių asmenybių, nebūtų idealistų, o tie, kurie aukojosi ir kovojo dėl Lietuvos laisvės, būtų apjuodinti, apšaukti KGB agentais, Tėvynės išdavikais. Ir tai daroma sąmoningai, žlugdomas mūsų šviesuomenės elitas.

Juk faktiškai labai daug šviesių žmonių po karo buvo išžudyta. O mes per 27 nepriklausomybės metus taip ir neatkūrėme sunaikinto tautos šviesuomenės sluoksnio.

Net neabejoju, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas, sąžiningas ir šviesus žmogus, dabar yra sąmoningai šmeižiamas!.. Tokiu būdu siekiama, kad Lietuva neturėtų dorų žmonių, o šalį valdytų visokios atmatos. Kažkam labai reikia, kad nebūtų tikrų Tautos didvyrių, kuriais būtų galima didžiuotis ir jais sekti.

Manau, jog būtent nuo Vytauto Landsbergio nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ir prasidėjo tas „žydėjimas“. Man yra žinoma, kad jam ištikimo Seimo nario, konservatoriaus Emanuelio Zingerio tėvas buvo KGB agentas. Nesuprantu, kaip gali agento sūnus daugybę metų iki šiol būti Seime?!..

Tačiau šviesių, protingų, sąžiningų žmonių tariamas „Rezistentas Nr. 1“ nepakentė, o apie save telkė tik pataikūnus, kolaborantinės spalvos veikėjus, kruopščiai slepiančius savo nešvarią praeitį. Sunku blaiviu protu suvokti, kad net po 27-erių metų tariamai nepriklausomos valstybės egzistavimo mes nežinome tikslios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės biografijos. Kas ji tokia buvo anksčiau ir iš kur atėjo į mūsų valdžios olimpą?..

Šimtų tūkstančių žmonių netektis, kai kas sako, jog artėjame prie milijono emigravusių iš Lietuvos, verčia rimtai sunerimti dėl mūsų Tautos išlikimo. Kasdien girdime apie žiaurias žmogžudystes, žmonių dingimo faktus, vienų asmenų turtėjimą, daugumos gyventojų nuskurdinimą, korupcijos klestėjimą. Negatyvioji mūsų gyvenimo pusė jau gerokai pranoko buvusios okupacijos skurdą ir žiaurumus!.. Todėl pagrįstai kyla klausimas: kas kaltas, kad taip sunkiai atkovota Lietuvos nepriklausomybė virto pasityčiojimu iš Tautos pasiaukojimo ir idealų?!..

- Dėkoju už pokalbį.