|
Matote, gerbiamasai, šiais laikais, nežinodami, kas yra tiesa, jūs galite diskutuoti nebent Lietuvoje, gal dar Rusijos kokiame nors Sibiro mieste, tiesa, dar kai kuriose Afrikos šalyse arba laukinėse gentyse. Nei Pikasas, nei jūs nežinote, kas yra tiesa, bet diskutuojate. Na, Lietuvoje tokie dalykai laikomi už normą, nes politikai taip pat nežino, kad toks dalykas egzistuoja. Bet jiems tiesos ir nereikia. Jiems ir taip gerai. Kodėl jiems gerai? Todėl, kad visuomenė nesugeba sukontroliuoti už ką jiems yra mokomi pinigai. Todėl gali būti tiesa, gali būti netiesa, jiems vienodai rodo. Todėl, suaugę dėdės kliedi. Štai jums faktas: "Tai filosofinė tiesa, kuri apibrėžta Absoliuto". Nežinau, ar čia Pikaso citata, ar čia V. Landsbergio citata, bet, kad suregzti tokią idėją, tai čia reikia mažiausiai 15 dienų gerti alų ar vyną ir neprasiblaivyti. Nes paėmę šitą sakinį, jūs niekaip neįrodysite, kad šitą sakinį galėjo sukurti sveiko proto žmogus. Sveiko proto žmogus tokio sakinio sukurti negalėjo, nes tai yra kliedinčio žmogaus šneka, kai jis pats nesusigaudo, ką šneka. Jūs tuo tarpu, nuslinkote visai į kitą pusę, ir tiesą tapatinate su teisybe. Teisybė visada yra subjektyvi, nes tai yra tik vieno žmogaus teisybė, ir ji nebūtinai turi atitikti tiesą. "Teisybę sakai" kartais tokius patvirtinimus galima išgirsti iš kito žmogaus. Tačiau tiesa, ji yra objektyvi, ir ji nepriklauso nuo žmogaus požiūrio. Vaikas išmaliavojo su dažais jūsų kamaryje gerą tapetų gabalą ir sugadino sieną. Jūsų požiūriu jis sugadino sieną, o vaikui tai yra tiesos pažinimo momentas, nes jis mato, kad jis gali pakeisti, t.y. jis gali paveikti materiją. Ir jis jaučia tą galią. Ir jis nori dar ir dar kartą įsitikinti, kad jis tai padarė, nes sienoje liko jo padarytas pėdsakas. Jam tai teikia malonumą. Vaikas gali ir nemokėti paaiškinti, kodėl jis taip padarė, nes jis dar nemąsto taip, kaip mąsto suaugęs žmogus. Bet, jeigu jis sugebėtų paaiškinti, tai būtų vaiko teisybė.
|