Du kartus Slovėnijos vyriausybei vadovavęs Janezas Janša nuteistas už korupciją ir dvejus metus praleis kalėjime

Lietuvos politikai vargu ar norėtų keltis gyventi į Slovėniją, nes ši unikali šalis, beveik be aukų pirmoji atsiskyrusi nuo Jugoslavijos 1991 m. birželio 25 d. ir turinti vos 2 mln. gyventojų bei 3,2 karto už Lietuvos mažesnį plotą, gyvenanti bemaž taip pat pasiturinčiai ir tvarkingai kaip Austrija, nekenčia korupcijos. Birželio 5-ąją dukart Slovėnijos premjeras (2004-2008, 2012-2013) 54 metų Janezas Janša buvo nuteistas kalėti dvejiem metams už korupciją, pranešė BBC.

J. Janšą dėl korupcinių ryšių, kurie buvo paviešinti 2011 m. rugsėjo 11 d. per nacionalinį transliuotoją „Radiotelevizija Slovenija“, slovėnų tauta protestais išvertė iš premjero posto šių metų kovo 20-ąją.

Liublianos apygardos teismas birželio 5-ąją paskelbė verdiktą, liudijantį, kad J. Janša ir du jo bendrininkai – Tone Krkovičius ir Ivanas Črnkovičius (jie kalėjime praleis po 22 mėnesius, be to, visi trys nuteistieji privalės sumokėti po 37 000 eurų baudą) – 2006 metais reikalavo 2 milijonų eurų kyšio iš Suomijos firmos „Patria“. 278 mln. eurų sutartis tarp Slovėnijos vyriausybės ir kompanijos „Patria“ buvo sudaryta dėl 135 šarvuočių pirkimo. Kai paviršiun iškilo korupcijos faktas, sutartis buvo nutraukta. Paaiškėjo ir tai, kad J. Janša nedeklaravo daugiau kaip 200 000 eurų privačių pinigų.

Dėl „Patria“ bylos vyksta tyrimas ir Suomijoje.

J. Janša teismą pavadino polizuotu farsu, o save – nekaltu. Kolegą ginti bando teisingumo ministras Senko Pličaničius, neigdamas teismo sprendimą ir teigdamas, kad J. Janša – nekaltas (http://www.siol.net/novice/slovenija/2013/06/senko_plicanic_patria.aspx).

Slovėnijos vyriausybės sutartis su suomių „Patria“ ėmė braškėti dar 2008-aisiais, likus trims savaitėms iki Slovėnijos parlamento rinkimų rugsėjo 21-ąją. Tuomet Suomijos televizijos, radijo ir interneto transliuotojas „YLE“ paskelbė žurnalistinį tyrimą apie galimą J. Janšos korumpuotumą. Premjeras jį ignoravo, be to, 2013-aisiais jis nekreipė dėmesio ir į Slovėnijos Respublikos korupcijos prevencijos komisijos ataskaitą, įrodžiusią, kad Slovėnijos vyriausybės vadovas – susitepęs.

Janezas Janša (tikr. Ivanas Janša, Janezas – jo katalikiško krikšto vardas) – spalvinga asmenybė Slovėnijos politiniame gyvenime. 1990-1994 metais jis ėjo Slovėnijos gynybos ministro pareigas (taip pat ir vykstant Slovėnijos nepriklausomybės karui 1991 m. birželį ir liepą). Jaunystėje J. Janša, baigęs gynybos studijas Liublianos universitete ir gavęs darbą Gynybos sekretoriate, buvo aktyvus Slovėnijos komunistų partijos narys. Vėliau tapo disidentu, publikavo keletą straipsnių, kritikuojančių Jugoslavijos liaudies armiją 1983 metais. Dėl to 1985 m. iš jo buvo atimtas pasas. J. Janšai teko dirbti kompiuterių programuotoju bei alpinizmo mokytoju. J. Janša tapo pacifistu. 1987-aisiais J. Janša grįžo prie komunizmo statybos idėjų ir 1988-ųjų birželį tapo komunistinio Slovėnijos socialistinio jaunimo aljanso prezidentu. Tais pačiais metais karo teismas jį nuteisė dėl karinių paslapčių atskleidimo kalėti 18 mėnesių ypatingo režimo kalėjime Dobe (tiesa, jis buvo paleistas po šešių mėnesių).

Tuo metu J. Janšą palaikė daugiau kaip 100 000 slovėnų, norėjusių kurti pilietinę visuomenę ir nė neįsivaizdavusių, kaip būsimasis premjeras juos vėliau „išdurs“.