Ekonominių karų rezultatai: ar Lietuva klesti?

2022 metai-didžiulių permainų metai. Kai prasidėjo karinis konfliktas Ukrainoje, Lietuvos valdantieji ėmė aktyviai reikštis-grūmoti, kad Rusijai ir Baltarusijai reikia įvesti kuo platesnes sankcijas, be to reikia uždaryti šalyje dar veikiančias rusiško kapitalo įmones. Taigi, valdančio režimo veikėjai noriai įsivėlė į ekonominius karus. Tačiau pažvelkime į realią padėtį: ar tai naudinga daugumai Lietuvos žmonių? Pažvelkime atidžiai, nes tikroji padėtis visai skiriasi nuo valdžios deklaruojamų neva „puikių rezultatų“.

Štai sakysime nedarbo lygis 2022 metų gale sieke 5,9 procento-toks lygis lyg ir normalus. Tačiau tai tik dėl to, kad didžiulės minios Lietuvos gyventojų vyko ir vyksta į Vakarus: į Ispaniją, Airiją, Norvegiją bei kitus kraštus. Jie tiesiog priversti išvykti, nes lietuviškos bedarbių pašalpos, o dažnai ir atlyginimai tokio lygio, kad gaunant tokias pajamas vargu ar įmanoma normaliai išgyventi. Net ir daugybei žmonių išvykus iš gimtinės, skurdo lygis Lietuvoje siekia 33 procentus (Eurostato duomenys).

Apskritai lyginti Lietuvos ekonomikos būklę su su daugelio Europos kraštų būkle gal ir nelogiški, skirtumai itin ryškūs. Galima bandyti lyginti su Lotynų Amerikos kraštais – kas ir su Urugvajumi. Kokie gi Urugvajaus ekonominiai rodikliai? Tik 12,3 procento šios nedidelės šalies gyventojų yra žemiau skurdo ribos, bedarbystės lygis – 4,5 procento. Štai tau ir „bananinė respublika“. Matyt Lotynų Amerika jau apsikeičia vietomis su Baltijos kraštais.

Sankcijos pirmiausia smogė Lietuvos ekonomikai. Ir dar pavasarį imtasi žingsnių, kurie tikrai nepalankūs šalies verslo subjektams. Kadangi pasireiškė biudžeto deficitas, nuspręsta gerokai kelti mokesčius.

Pravartu panagrinėti padėtį vienoje iš pagrindinių Lietuvos verslo sričių: transporto ir logistikos sferoje. Dar nuo 2022-ujų balandžio-gegužės Lietuvoje veikiančios logistikos ir transporto bendrovės reiškia nepasitenkimą: vyriausybė nuo 2022 metų gegužės 1 dienos pakėlė joms pelno mokestį – nuo 15% iki 20%. Šiam sprendimui pritarė ir konkretūs Seimo komitetai. Ir imtasi sprendimo vykdymo, praktiškai už tai pagrinde atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija(VMI). Būtent VMI atstovai išsiuntė laiškus apie permainas įvairioms bendrovėms, dirbančioms šioje sferoje.

Laiškas, išsiustas vienai iš logistikos bendrovių iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Visai Lietuvos logistikos sferai tai didžiulis iššūkis. Ir pirmiausia nukentėjo smulkesnės bei vidutinės įmonės. Prasidėjo jų žlugimo metas, daug įmonių tiesiog užsidaro.

Vien per 2022 metu balandžio mėnesį Lietuvoje žlugo 26 transporto bendrovės, o gegužės – gruodžio mėnesiais – dar 199 bendrovės, tokia informacija pateikė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija Linava.

Pačiose logistikos ir transporto bendrovėse tokie sprendimai siejami su kariniu konfiktu Ukrainoje ir su sankcijomis, kurios nukreiptos prieš Rusiją bei Baltarusiją.

„Aš jau daug metų dirbu logistikos firmoje. Deja paskutiniu metu padėtis smarkiai prastėja. Prie to aišku prisidėjo ir mokečių kėlimas. Tarp savęs firmų vadovai ir atsakingi asmenys pripažista kad tokia padėtis klostosi dėl sakncijų, nukreiptų prieš Rusiją ir Baltarusiją“, - štai taip pasisako Twitter ir Facebook puslapiuose Gabrielius Milius.

Po to kai užsidarė Rusijos ir Baltarusijos rinkos, tada daugiausiai į Rytus orientuotos transporto bendrovės ėmėsi naujų rinkų paieškos. Tačiau nesitikėjo gauti tokio „smūgio į paširdžius“ nuo vyriausybės. Ir tada bendrovių vadovai imasi staigių priemonių: dalį darbuotojų atleidžia, o likusiems mažina algas.

Nėra ko stebėtis kad vis daugiau piliečių ima kelti pagrįstus klausimus: kodėl dėl tokios aklos užsienio politikos ir kažkokių veikėjų ambicijų turi kentėti paprasti žmonės? Ir jei Lietuvos biudžete atsirado konkrečios skylės, ir reikia kažkaip konkrečiai spręsti tą problemą, tai kaip suprasti valdančiųjų „zigzagus“: kai mūsų krašte apsigyvenusiems Ukrainos piliečiams suteikiami kreditai labai palankiomis sąlygomis, kai tuo tarpu saviems piliečiams sąlygos gerokai prastesnės?

Padėtis ir taip jau sudėtinga. Štai kaip keičiasi pajamų lygis transporto bendrovėse: jei 2017-2021 metais tolimųjų reisų vairuotojų algos siekė nuo 1500 iki 1800 eurų per mėnesį, tai būtent 2022 metais jos drastiškai sumažėjo, ir siekia tik 1100-1300 eurų. Tai lėmė du faktoriai: sumažėjusios realios bendrovių pajamos (tai konkrečiai susiję su Rytų rinkos praradimu) ir ukrainiečių vairuotojų antplūdis.

Ko tikėtis šiais metais? Deja valdantieji mažai žvelgia į realų gyvenimą pačioje Lietuvoje, jie sprendžia globalius reikalus: atidžiai „auklėja“ kitas šalis (net Kiniją), vyksta į prabangias keliones, o kai kurie, kaip žymus seimūnas Kristijonas Bartoševičius, atsiskleidė itin skandalingai. Tad vargu ar Lietuvos ekonomika kils iš duobės, į kurią pateko dėl įsivėlimo į ekonominius karus.