Eliziejaus laukų šnipinėjimo skandalo apžvalga

„WikiLeaks": JAV šnipinėjo Prancūzijos prezidentus

Jungtinės Valstijos, pasak slaptą medžiagą viešinančio „WikiLeaks" portalo, šnipinėjo tris Prancūzijos prezidentus - Žaką Širaką (Jacques Chirac), Nikola Sarkozi (Nicola Sarkozy) ir Fransua Olandą (Francois Hollande). Apie tai rašo prancūzų laikraštis „Liberation".

Paviešinti labai slapti dokumentai, be kita ko, yra penkios JAV Nacionalinės saugumo tarnybos (NSA) ataskaitos, paremtos pasiklausytais pokalbiais. Prezidentai esą buvo šnipinėjami mažiausiai nuo 2006 iki 2012 metų.

Naujausio dokumento data, remiantis pranešimais, yra 2012 gegužės 22-oji. Tai yra kelios dienos po F. Olando inauguracijos. Jame kalbama apie slaptą susitikimą dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. Kitame dokumente išvardyti įvairūs telefonų numeriai, tarp jų ir prezidentų, artimiausių jų patarėjų bei įvairių ministrų.

Viename dokumente apie F. Olando pirmtaką N. Sarkozi teigiama, kad jis 2008-aisiais laikė save „vieninteliu žmogumi, gebančiu kovoti su tuometine finansų krize". N. Sarkozi, kuris turi ambicijų sugrįžti į Eliziejaus rūmus, aplinkos šaltiniai sakė, kad tokia šnipinėjimo praktika yra „iš esmės nepriimtina, ypač, jei tokią veiklą vykdo politinė sąjungininkė".

Baltieji rūmai tuo tarpu patikino, kad F. Olandas nėra šnipinėjamas. „Mes nesekame prezidento F. Olando komunikacijos ir jos neseksime", - pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Nedas Praisas (Ned Perice). Apie praktiką praeityje jis nepasakė nieko.

Prancūzijos prezidentas trečiadienį šaukia Gynybos tarybos posėdį. 

Baltieji rūmai tvirtina nešnipinėjantys Prancūzijos prezidento

Baltieji rūmai antradienį pareiškė nešnipinėjantys Prancūzijos prezidento F. Holando pokalbių ir neketina to daryti.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai tinklalapio „WikiLeaks“ paviešinti dokumentai parodė, kad Jungtinės Valstijos klausėsi trijų Prancūzijos prezidentų, tarp jų – dabartinio lyderio – pokalbių telefonu.

„Mes nesame nusitaikę ir nesitaikysime į prezidento Hollande'o komunikaciją“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas N. Praisas, tačiau numanomų ankstesnių žvalgybos veiksmų nekomentavo.

„Nevykdome jokių užsienio žvalgybos sekimo veiksmų, nebent yra specifinis ir patvirtintas nacionalinio saugumo uždavinys. Tai taikoma tiek paprastiems piliečiams, tiek pasaulio lyderiams“, – aiškino jis.

Paviešinus tuos įslaptintus dokumentus, Prancūzijos lyderis trečiadienį ryte sušaukė gynybos tarybos posėdį, kad būtų „įvertintas antradienio vakarą žiniasklaidos paskelbtos informacijos pobūdis ir būtų padarytos naudingos išvados“, sakė vienas prezidento padėjėjų.

Sąjungininkų šnipinėjimas yra nepriimtinas, sako Prancūzijos vyriausybė

Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad šnipinėjimas yra „nepriimtinas tarp sąjungininkų“, kai tinklalapis „WikiLeaks“ paskelbė nutekintų dokumentų, esą rodančių, kad Jungtinės Valstijos pasiklausydavo prezidento F.Olando ir dviejų jo pirmtakų pokalbių.

„Tai nepriimtina tarp sąjungininkų“, – sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas Stefanas Le Folas (Stephane Le Foll) prieš prasidedant F. Olando skubiai sušauktam pasitarimui su saugumo vadovais.

„Sunku susitaikyti su mintimi, kad tarp sąjungininkų ... gali būti vykdoma tokio pobūdžio veikla, ypač susijusi su Respublikos prezidento pasiklausymu, – pažymėjo S. Le Folas. – Kai kovojame su terorizmu, sunku įsivaizduoti arba suprasti, kas gali motyvuoti sąjungininką šnipinėti savo sąjungininkus.“

Vyriausybės atstovas taip pat stengėsi nesureikšminti naujausio skandalo, sakydamas, kad jis neturėtų peraugti į didesnę krizę.

„Šiandieniniame pasaulyje ir šiaip pakanka pavojingų krizių“, – pabrėžė S. Le Folas.

Prancūzija trečiadienį sušaukė gynybos tarybos posėdį, kai nutekinti griežtai įslaptinti dokumentai atskleidė, kad F. Olandas, N. Sarkozi ir Ž. Širakas buvo šnipinėjami 2006–2012 metais. Tuos dokumentus paskelbė vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“, bendradarbiaudamas su Prancūzijos dienraščiu „Liberation“ ir portalu „Mediapart“.

F. Olandas griežtai pasmerkė Prancūzijos prezidentų šnipinėjimą

Prancūzijos prezidentas F. Olandas griežtai pasmerkė JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) vykdytą aukščiausio rango šalies vadovų šnipinėjimą. „Prancūzija nepakęs jokių intrigų, keliančių grėsmę jos saugumui ir jos interesų apsaugai", - pareiškė Eliziejaus rūmai po neeilinio Gynybos tarybos posėdžio. Jie, kaip jau prieš tai ir vyriausybė, prezidentų pokalbių klausymąsi pavadino „nepriimtinu", informavo agentūra AFP.

Prancūzijos vyriausybė spėjamai JAV vykdytą šalies prezidentų šnipinėjimą įvardijo kaip „nepriimtiną tarp sąjungininkų". Iš Vašingtono „neabejotinai bus pareikalauta detalesnių duomenų", trečiadienį stočiai „i-Tele" sakė vyriausybės atstovas S. Le Folas. „Sunku suprasti, kad tarp sąjungininkų galima tokia praktika - ypač klausytis Prancūzijos Respublikos prezidentų", - pabrėžė jis.

Kartu atstovas patikino, kad pasiklausymo skandalas nesukels „krizės" tarp Prancūzijos ir JAV. „Pasaulyje yra pakankamai pavojingų krizių", - teigė jis.

Naujausio dokumento data, remiantis pranešimais, yra 2012 gegužės 22-oji. Tai yra kelios dienos po F. Olando inauguracijos. Jame kalbama apie slaptą susitikimą dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. Kitame dokumente išvardyti įvairūs telefonų numeriai, tarp jų - prezidentų, artimiausių jų patarėjų ir įvairių ministrų.

Viename dokumente apie F. Olando pirmtaką N. Sarkozi teigiama, kad jis 2008-aisiais laikė save „vieninteliu žmogumi, gebančiu kovoti su tuometine finansų krize". N. Sarkozi, kuris turi ambicijų sugrįžti į Eliziejaus rūmus, aplinkos šaltiniai sakė, kad tokia šnipinėjimo praktika yra „iš esmės nepriimtina, ypač, jei tokią veiklą vykdo politinė sąjungininkė".

Baltieji rūmai tuo tarpu patikino, kad F. Olandas nėra šnipinėjamas. „Mes nesekame prezidento F. Olando komunikacijos ir jos neseksime", - pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas N. Praisas. Apie praktiką praeityje jis nepasakė nieko. 

Prancūzija netoleruos jokių grėsmių saugumui, sako Paryžius kilus naujam šnipinėjimo skandalui

Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pareiškė „netoleruosianti jokių veiksmų, keliančių grėsmę šalies saugumui“, kai nutekinti slapti dokumentai parodė, kad Jungtinės Valstijos šnipinėjo prezidentą F. Olandą ir du jo pirmtakus.

Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras L. Fabiusas dėl šio skandalo iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorę.

Kaip informavo diplomatiniai šaltiniai, JAV ambasadorė Džein Hartli (Jane Hartley) buvo iškviesta trečiadienio popietę atvykti aptarti „WikiLeaks“ paviešintų dokumentų.

„JAV valdžia buvo prisiėmusi įsipareigojimų“, – sakoma Eliziejaus rūmų paskelbtame pareiškime, kuriame turimas omenyje 2013 metų pabaigoje Amerikos duotas pažadas nešnipinėti Prancūzijos lyderių.

„Jie privalo būti prisimenami ir griežtai vykdomi“, – pabrėžiama pareiškime.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas po Prancūzijos gynybos tarybos, kuriai priklauso prezidentas, kai kurie ministrai ir žvalgybos tarnybų vadovai, posėdžio.

Šį pasitarimą F. Olandas sušaukė, kai antradienio vakarą buvo paskelbti įslaptinti dokumentai apie JAV esą vykdytą sekimą, nutekinti vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“.

Prezidentūra pabrėžė, kad tokio pobūdžio JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) veiksmai yra „nepriimtini“.

Jie „jau buvo išprovokavę diskusijas tarp Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos, ypač 2013 metais – tuo metu, kai buvo paviešinti pirmieji“ įslaptinti dokumentai, rašoma Eliziejaus rūmų pareiškime, turint galvoje tuomet nutekintą informaciją, kad JAV šnipinėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

Tas klausimas vėl buvo aptartas, kai F. Olandas lankėsi Baltuosiuose rūmuose 2014 metų vasarį, sakoma pareiškime.

„Prancūzija, kuri dar kartą sustiprino savo kontrolės ir apsaugos priemones, netoleruos jokių veiksmų, kurie kelia grėsmę jos saugumui ir jos interesų apsaugai“, – pabrėžė prezidentūra.

Paryžius dėl šnipinėjimo skandalo iškvietė JAV ambasadorę ir surengė saugumo pasitarimą

Prancūzija trečiadienį iškvietė į užsienio reikalų ministeriją JAV ambasadorę, o šalies prezidentas sušaukė nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kai tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) pasiklausydavo trijų Prancūzijos vadovų pokalbių.

Prezidentas F. Olandas pareiškė, kad JAV vykdytas šnipinėjimas yra „nepriimtinas saugumo pažeidimas“.

Iš paviešintų dokumentų aiškėja, kad Vašingtonas 2006–2012 metais klausėsi aukščiausių Prancūzijos pareigūnų konfidencialių pokalbių apie Graikijos ekonomikos krizę, santykius su Vokietija ir Amerikos vykdomą sąjungininkų šnipinėjimą.

Nors toje antradienio vakarą paskelbtoje medžiagoje didelių staigmenų nebuvo, ji smarkiai supykdė Prancūzijos pareigūnus ir įstūmė juos į nemalonią padėtį.

F. Olandas nurodė Prancūzijos žvalgybos tarnybų vyriausiajam koordinatoriui artimiausiu laiku nuvykti į Jungtines Valstijas ir užtikrinti, kad Vašingtonas tesėtų savo pažadus nešnipinėti sąjungininkų, duotus 2013 ir 2014 metais, kai buvo paviešinta ankstesnė medžiaga apie NSA veiklą, pažymėjo S. Le Folas.

Komentuodamas „nesuvokiamą šnipinėjimą“, vyriausybės atstovas spaudai žurnalistams pabrėžė: „Prancūzija nepasiklauso savo sąjungininkų.“

JAV ambasada Paryžiuje naujausių „WikiLeaks“ paviešinimų kol kas nekomentavo.

JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas N. Praisas antradienio vakarą paskelbtame pranešime pažymėjo, kad „mes nesame nusitaikę ir nesitaikysime į prezidento Olando komunikaciją“.

Tačiau jis nekomentavo informacijos, kad Jungtinės Valstijos anksčiau šnipinėjo F. Olandą ir du jo pirmtakus. Kai buvo paviešinta ta informacija, F. Olandas trečiadienį skubiai sušaukė du pasitarimus: su Prancūzijos aukščiausiais saugumo pareigūnais, o vėliau – su įtakingiausiais įstatymų leidėjais.

S. Le Folas pabrėžė, kad per trečiadienį vykusį vyriausybės posėdį „visiems ministrams priminėme būti budriems per savo pokalbius“.

Penkių akių žvalgybos grupė

Antradienio vakarą Prancūzijos dienraščio „Liberation“ ir tiriamosios žurnalistikos portalo „Mediapart“ paskelbta informacija reiškia, kad Prancūzija buvo viena iš NSA vykdyto šnipinėjimo taikinių – kartu su Vokietija ir kitomis sąjungininkėmis.

Ant dviejų iš paviešintų depešų, susijusių su tuomečiu prezidentu N.Sarkozy ir jo pirmtaku Ž. Širaku, yra žymos „USA, AUS, CAN, GBR, NZL“, todėl tikėtina, kad šia medžiaga planuota dalytis su Didžiąją Britanija, Kanada, Australija ir Naująja Zelandija – vadinamosios Penkių akių žvalgybos grupės narėmis.

„Tai apima nepriimtinus veiksmus, kurie jau išprovokavo diskusijas tarp Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos“, – sakoma F. Olando pareiškime, paskelbtame po skubaus gynybos tarybos pasitarimo. Ten pat nurodoma, kad Prancūzija ėmėsi papildomų saugumo priemonių, bet daugiau detalių nepateikiama.

Panašu, kad ta medžiaga buvo specialiai paviešinta Prancūzijos parlamentui ruošiantis balsuoti dėl teisės akto, numatančio platesnius įgaliojimus žvalgybos agentūroms, ypač tokiems veiksmams, kuriais siekiama atremti terorizmo grėsmes. Senatas tą įstatymą patvirtino antradienį, o žemieji parlamento rūmai jį turėtų galutinai priimti trečiadienį.

Kol kas nebuvo jokio patvirtinimo, ar dokumentuose, susijusiuose su 2006–2012 metais vykdytu pasiklausymu, pateikiama tiksli informacija. Kita vertus, „WikiLeaks“ anksčiau yra paskelbęs autentiškos žvalgybos ir diplomatinės medžiagos.

Vienas N. Sarkozi padėjėjas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad buvęs valstybės vadovas tokius metodus laiko nepriimtinais.

Jokių J. Širako komentarų kol kas nebuvo.

Prancūzijos aukščiausias žvalgybos pareigūnas vyks į JAV dėl numanomo šnipinėjimo

Paryžius pasiųs aukščiausio rango žvalgybos pareigūną į Jungtines Valstijas tartis dėl nutekintų pranešimų, kad Vašingtonas šnipinėjo tris Prancūzijos prezidentu, trečiadienį nurodė vienas vyriausybės atstovas.

„Prancūzijos nacionalinės žvalgybos koordinatorius Didjė Le Brė (Didier Le Bret) vyks į Jungtines Valstijas tartis dėl supratimo tarp Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų“, kad šnipinėjimas nebeturėtų būti vykdomas, kaip buvo susitarta po ankstesnio įslaptintų dokumentų paviešinimo 2013 metais, sakė atstovas S. Le Folas.