Po rugpjūčio 4 d. įvykusių sprogimų Libano sostinės Beiruto uoste, per kuriuos žuvo mažiausiai 220, sužeista 7 tūkst. žmonių, šalyje apsilankė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Šaliai patyrus rimtą krizę – 300 tūkst. žmonių liko be namų, nuostoliai siekia 15 mlrd. dolerių – pokalbyje su Libano vadovais E. Makronas paskelbė, kad šalies laukia „nauja politinė tvarka“.
Ši tvarka bus įvedama pagal Vakarų modelį, prieš tai surengus konferenciją su Europos, Amerikos ir Artimųjų Rytų bei kitais donorais.
Libano politinį elitą E. Makronas įspėjo, kad dabartine politinė sistema šalies žmonės nebepasitiki.
1920–1946 m. Libanas, kaip ir Sirija, priklausė Prancūzijai pagal vadinamąjį Tautų Sąjungos mandatą.
Kol kas Libano tyrėjai nenustatė, kodėl Beiruto uoste sprogo didžiulis amonio nitrato kiekis ir kas dėl to kaltas.
Prieš sprogimą Libanas norėjo pasukti į Rytus, atsigręžti į Kiniją, atsisakyti Tarptautinio valiutos fondo paslaugų.
Beirute šiuo metu vyksta antivyriausybiniai protestai.
Libane išvystyta bankininkystė, draudimas, žemės ūkio produktų apdirbimas, chemijos, medienos produktų gamyba, naftos perdirbimas. Pajamos gaunamos ir iš turizmo. Pagrindinai šalies eksporto produktai yra juvelyriniai dirbiniai, chemikalai, vaisiai, tabakas, tekstilės gaminiai.
Neseniai Libane aptikta nafta. Manoma, kad jūros dugne tarp Libano ir Kipro yra dideli naftos ir gamtinių dujų rezervai.
Libaną, kurio trečdalį gyventojų sudaro musulmonai šiitai, palaiko šiitiškoji Irano Islamo Respublika.
Šaltinis: time.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]