EP nusprendė, kad „daugelis Baltarusijos gyventojų mano, jog S. Tichanovskaja yra tikroji prezidento rinkimų laimėtoja“

Svetlana Tichanovskaja laimėjo rinkimus, teigia europarlamentarai, remamiesi mistine Baltarusijos gyventojų dauguma.

Europos Parlamentas (EP) atmetė tarptautinius standartus pažeidusių Baltarusijos rinkimų rezultatus ir neketina pripažinti Aleksandro Lukašenkos šalies prezidentu po lapkričio 5 d., kai baigsis jo dabartinė kadencija.

EP ragina kuo greičiau surengti naujus laisvus ir sąžiningus Baltarusijos prezidento rinkimus, pasitelkiant tarptautinius stebėtojus. Kartu europarlamentarai palankiai vertina Koordinavimo tarybą, kaip laikiną žmonių atstovybę, ir remia taikų ir demokratinį valdžios pasikeitimą gerbiant šalies gyventojų teises.

Parlamentas smerkia Baltarusijos valdžios represijas prieš taikius protestuotojus, ragina nedelsiant nutraukti smurtą ir besąlygiškai paleisti visus sulaikytuosius, įskaitant Koordinavimo tarybos narius. Europarlamentarai taip pat smerkia besitęsiantį streikuotojų, Koordinavimo tarybos narių, opozicijos veikėjų, žurnalistų ir visuomenės aktyvistų bauginimą ir jėgos naudojimą prieš juos.

Parlamentas ragina ES Tarybą sekti Baltijos valstybių pavyzdžiu ir nedelsiant įvesti sankcijas visiems, atsakingiems už rinkimų rezultatų klastojimą ir represijas Baltarusijoje, įskaitant A. Lukašenką. Sankcijas raginama taikyti ir streikuojančius darbuotojus atleidžiantiems verslininkams bei Rusijos piliečiams, tiesiogiai dalyvaujantiems remiant A. Lukašenkos režimą. EP narių įsitikinimu, padėtis Baltarusijoje turi išlikti ES prioritetu, o Sąjunga turi vieningai ir nuosekliai į ją reaguoti.

Europarlamentarai išskiria Baltarusijos moterų, kurioms vadovauja Svetlana Tichanovskaja, Veranika Capkala ir Marija Kolesnikova, ir jų rėmėjų indėlį išreiškiant teisėtus Baltarusijos žmonių reikalavimus. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis Baltarusijos gyventojų mano, jog S. Tichanovskaja yra tikroji prezidento rinkimų nugalėtoja.

Parlamentas smerkia Rusijos hibridinį kišimąsi Baltarusijoje – vadinamųjų ekspertų ir patarėjų delegavimą į žiniasklaidos priemones, karines bei teisėsaugos tarnybas – ir ragina Rusiją nutraukti bet kokį slaptą ar atvirą kišimąsi į šalies vidaus reikalus. Europarlamentarai pabrėžia, kad A. Lukašenka neturi politinių ar moralinių įgaliojimų Baltarusijos vardu užmegzti kokių nors tolesnių santykių su Rusijos institucijomis, kurie keltų grėsmę šalies suverenumui ir teritoriniam vientisumui.

EP taip pat apgailestauja dėl to, kad Baltarusija jau atgabeno branduolinį kurą į pirmąjį Astravo branduolinės elektrinės reaktorių ir planuoja pradėti gaminti energiją lapkritį, neįgyvendinusi visų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų.

Už šią rezoliuciją balsavo 574 europarlamentarai, prieš buvo 37, o susilaikė 82.

Diskusija Europos Parlamente: Lietuvoje išrinktų EP narių nuomonės

Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) kalbėjo: „Baltarusijos žmonių dauguma A. Lukašenkai sako „išeik!“ V. Putinas remia A. Lukašenką ir todėl A. Lukašenka tęsia smurtą. Mums nepakanka tik kalbėti solidarumo ir susirūpinimo žodžiais. ES turi veikti, o Europos Parlamentas turi imtis lyderystės. Ką turime daryti? Pripažinti Sviatlaną Cichanouskaja ir Koordinavimo tarybą teisėtais Baltarusijos žmonių atstovais ir pakviesti juos į EP; paskelbti Lukašenką nusikalstamu uzurpatoriumi, jei jis nepasitrauks, kai pasibaigs jo kadencija; pradėti tarptautinį OMON nusikaltimų tyrimą ir reikalauti, kad visi, kurie dalyvauja OMON pogromuose, būtų įtraukti į ES sankcijų sąrašą; pradėti rengti ES Maršalo planą paramai demokratinei Baltarusijai; skirti Sacharovo premiją drąsioms Baltarusijos moterims ir vyrams.“

Petras Auštrevičius („Atnaujinkime Europą“) teigė: „ES politikos kryptis nuo 2016 m., pagrįsta realpolitik ir neatsižvelgianti į Baltarusijos pilietinės visuomenės siunčiamus signalus, žlugo. ES reikia naujo požiūrio į Baltarusiją: nutraukti bendradarbiavimą su Baltarusijos režimu, o pirmiausia – įšaldyti oficialią narystę Rytų partnerystės iniciatyvoje ir palaikyti demokratinę opoziciją bei pilietinę visuomenę. Padėtis Baltarusijoje tapo geopolitikos reikalu. Mes matome hibridinę Rusijos intervenciją, nes ji siekia išsaugoti savo įtaką ir turi nuolatinių ambicijų įtraukti Baltarusiją į Rusijos Federaciją. Turime sustabdyti Rusijos nuodijimo politiką, nukreiptą į kaimyninių valstybių teritorinio vientisumo pažeidimą. Vakarai negali tyliai stebėti, kaip kartojasi XX a. klaidos. ES turi remti Baltarusijos europizaciją, nes tai sukuria pagrindą būsimiems santykiams, pagrįstiems abipuse pagarba, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymusi. Turime nuspręsti dėl Baltarusijos ekonominės pertvarkos finansinio paketo. Nuo šiol mūsų politikos kryptis Baltarusijos atžvilgiu turi būti sutelkta į tvirtą solidarumą, apčiuopiamą paramą ir veiksmingas sankcijas.“

Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) pažymėjo: „Kodėl Baltarusija svarbi visai ES – ne tik kaimynėms, bet ir Ispanijai, Italijai ar Kiprui? Nes žmonės Baltarusijoje kovoja už geresnę Europą, už Europą be diktatorių. Baltarusijos gyventojai nepasiduos ir jie yra Europos didvyriai, nes jie kovoja už europietišką gyvenimo būdą, už žmogaus teises, už demokratiją. Baltarusiai gali pakeisti Europos žemyną, nes jie gali pakeisti ne tik Baltarusiją, bet ir Rusiją. Štai kodėl V. Putinas bijo Baltarusijos revoliucijos ir palaiko kruviną diktatorių A. Lukašenką. Raginu ES valstybes nares iš esmės pakeisti savo politiką iš „pirmiausia Rusija“ į „pirmiausia Ukraina, Gruzija (Sakartvelas, – ekspertai.eu past.), Moldova, Baltarusija“. Tai vienintelis būdas padėti Rusijai pasikeisti ir tapti ES kaimyne bei nustoti būti valstybe, kuri naudoja cheminius ginklus prieš Kremliaus kritikus.“

Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti nusivylusi agresyviu ir nekonstruktyviu EP tezių tonu: „Atrodytų, Europos Parlamentas turėtų būti rimta, objektyvi ir demokratinė institucija, bet politinės valios pažvelgti toliau savo nosies, nugalėti vienpusiškumą ir netapti įprastų klišių įkaitu nerado.“

Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija parekomendavo europarlamentarams bent kiek pastudijuoti tarptautinę teisę ir gerbti kitų valstybių suverenitą.

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje, belta.by