EP: Baltarusijoje dar neįvyko „struktūrinių pasikeitimų“ demokratijos link

Nors „kukli“ Baltarusijos pažanga atveria daugiau dialogo galimybių, ES turi toliau reikalauti demokratinių reformų ir žmogaus teisių paisymo, pažymėta spalio 26 d. Strasbūre surengtame Europos Parlamento plenariniame posėdyje. Daugelis europarlamentarų nuogąstavo dėl statomos Astravo AE saugumo ir ragino Europos Komisiją aktyviau dėl jo veikti.

Europos Komisijos narė rumunė Korina Krecu (Corina Crețu) priminė, jog pastarojo meto įvykiai Baltarusijoje, tokie kaip politinių kalinių paleidimas bei konstruktyvi laikysena dėl Ukrainos, suteikė viltį pradėti dialogą su šia šalimi dėl migracijos, energetikos ir kitų sričių. Kartu komisarė apgailestavo, jog šalyje dar neįvyko „struktūrinių pasikeitimų“ demokratijos link: išlieka mirties bausmė, o neseniai įvykę parlamento rinkimai nebuvo laisvi.

Europos liaudies partijos atstovas Bogdanas Andžejus Zdrojevskis (Bogdan Andrzej Zdrojewski, Lenkija) pažymėjo, jog Baltarusijos rinkimai neatitiko Europos standartų, o esama pažanga – labai ribota. Nors sumažėjo represijų ir paleisti politiniai kaliniai, šalyje vis dar nesilaikoma teisės viršenybės. EP narys ragino ieškoti naujų komunikacijos kanalų su Baltarusijos valdžia.

Socialistų ir demokratų atstovas Jensas Nilsonas (Jens Nilsson, Švedija) ragino išlikti „labai kritiškiems“ Baltarusijos valdžiai, nes rinkimai nebuvo demokratiški ir skaidrūs, vis dar varžoma išraiškos, spaudos ir susirinkimų laisvė, tebetaikoma mirties bausmė. EP narys ragino stiprinti dialogą su šalies pilietine visuomene ir opozicija.

Europos konservatorių ir reformistų atstovas Markas Demesmėkeris (Mark Demesmaeker, Belgija) teigė, jog „paskutinė Europos diktatūra“ nepadarė jokios pažangos: žmogaus teisės tebevaržomos, šalies ekonomika tebėra orientuota į Rusiją, o visuomenės mentalitetas vis dar „sovietinis“. EP nario nuomone, A. Lukašenka ėmėsi veiksmų tik tuomet, kai Rusija atsisakė jį finansuoti. Paraginęs ES išlaikyti reikalavimus Baltarusijos atžvilgiu, politikas apgailestavo, kad Europos Komisija neišreiškė pakankamo susirūpinimo dėl Astravo AE.

Liberalų ir demokratų aljanso vardu kalbėjęs Petras Auštrevičius (Lietuva) piktinosi, kad ES Taryba nepratęsė ribojimų Baltarusijai, nors ši šalis neįvykdė ES reikalavimų: rugsėjį įvykę rinkimai buvo „dar vienas farsas“, buvusių politinių kalinių teisės iki šiol neatkurtos, NVO ir žurnalistai toliau persekiojami, nepanaikinta mirties bausmė. „Esu šokiruotas kiekvieną kartą, kai išgirstu žodį „progresas“ Baltarusijos kontekste“, – teigė europarlamentaras ir pridūrė: „ES pasyviai dalyvauja pavojingame eksperimente su Baltarusija. Atrodo, jog mes išduodame Baltarusijos visuomenę ir opoziciją – žmones, kurie kovoja už europietišką Baltarusiją.“ Išreiškęs susirūpinimą dėl Astravo AE, politikas pažymėjo, jog „ES negali tiesiog stebėti jos statybą“, o privalo nedelsdama imtis veiksmų.

Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Helmutas Šolcas (Helmut Scholz, Vokietija) pripažino, jog Baltarusijos rinkimai dar neatitiko ES standartų, tačiau kartu priminė, jog šalis išgyvena tautos kūrimosi procesą bei „įtampą tarp seno ir naujo“. Žaliųjų vardu kalbėjusi Heidi Hautala (Heidi Hautala, Suomija) pripažino, jog Baltarusijos demokratijos pažanga yra „labai kukli“, tačiau galbūt ji suteiks galimybių rasti naujų dialogo kanalų. Tautų ir laisvės Europos frakcijos atstovas Žanas Liukas Šafhauzeris (Jean-Luc Schaffhauser, Prancūzija) teigė, jog Baltarusijai „geopolitinis šantažas“ svarbesnis negu europinės vertybės – tai rodo ir kartu su Rusija statoma Astravo AE.

Pasak diskusijoje kalbėjusio Zigmanto Balčyčio (Socialistai ir demokratai, Lietuva), „du paskirti, o ne rinkimų būdu atitekę mandatai opozicijos atstovams jokiu būdu dar neįrodo Baltarusijos ryžto sukti didesnės demokratijos keliu“, tačiau „nepalankiai besiklostanti geopolitinė situacija regione, vis stiprėjantis Rusijos spaudimas Rytų partnerystės šalims bei Astravo AE statyba verčia mus ieškoti  konstruktyvaus dialogo su šia šalimi“. EP narys ragino „ieškoti kelių ir sprendimų įgyjant didesnį Baltarusijos visuomenės pasitikėjimą Europa, o kartu stiprinant bendradarbiavimą ir su opozicinėmis Baltarusijos politinėmis partijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietine visuomene ir kitomis institucijomis, kurios rodo norą kreipti savo veiklą demokratiniu keliu“.

„Minsko žingsnius siekiant susigrąžinti ES palankumą galima vertinti teigiamai, tačiau užduokime sau klausimą – kiek verti yra Baltarusijos pažadai?“ – kalbėjo Bronis Ropė (Žalieji, Lietuva). Priminęs, jog Baltarusija nevykdo įsipareigojimo atlikti statomos Astravo AE patvarumo testus, jis teiravosi, kokias spaudimo priemones Europos Komisija yra pasirengusi taikyti šiuo klausimu.

Šaltinis: EP spaudos tarnyba