ES kariuomenių vadų susitikime - dėmesys hibridinėms grėsmėms, karinėms operacijoms ir bendradarbiavimui su NATO

Spalio 28-29 d. Briuselyje (Belgijoje) vyko antrasis šių metų Europos Sąjungos karinio komiteto susitikimas. Jo metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, drauge su ES ir partnerių šalių kariuomenių vadais aptarė globalią ES strategiją, jūrines operacijas, mokymo ir patariamąsias misijas, Ukrainos ir ES bendradarbiavimo su NATO klausimus.

Didelis dėmesys buvo skirtas globaliai ES strategijai ir ES užsienio ir saugumo politikai. Kariuomenių vadai sutarė, kad ES strategija turi atspindėti ilgalaikius ES siekius, įskaitant ir karinę dimensiją, taip pat būti praktiškai įgyvendinama.

Plačiai aptartos ir šiuo metu ES vykdomos jūrinės operacijos: kovai su nelegalia migracija Viduržemio jūroje skirta operacija „Sophia“ ir kovai su piratavimu Indijos vandenyne skirta operacija „Atalanta“. Buvo gilinamasi į šių operacijų planavimą ir vykdymą, įskaitant ir pajėgų generavimą.

„ES operacija „Atalanta“ buvo įvardinta kaip sėkmingiausia ES karinė operacija. Džiugu, kad prie to svariai yra prisidėję ir Lietuvos kariai, dalyvaudami šioje operacijoje nuo 2011 metų“, - sakė gen. ltn. J. V. Žukas.

Jungtinėje sesijoje, kurioje dalyvavo ir prie ES operacijų prisidedančių partnerių šalių – Gruzijos, Juodkalnijos, Moldovos, Norvegijos ir Serbijos – kariuomenių vadai, buvo diskutuojama apie ES mokymo ir patariamųjų misijų perspektyvas Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Somalyje.

Hibridinėms grėsmėms aptarti skirtoje sesijoje savo įžvalgomis apie padėtį Ukrainoje ir kovą su hibridinėmis grėsmėmis pasidalino Ukrainos kariuomenės vadas generolas Viktoras Muženko. Jis taip pat supažindino komiteto narius su Ukrainos kariuomenės reorganizacija, kylančiais iššūkiais ir kariuomenės poreikiais.

„Mano manymu, bendradarbiavimas ir dalinimasis kovos su hibridinėmis grėsmėmis patirtimi yra be galo svarbus, nes tai iššūkiai, su kuriais bet kada galime susidurti ir mūsų regione“, - įsitikinęs Lietuvos kariuomenės vadas.

Susitikimo pabaigoje buvo kalbama apie ES bendradarbiavimo su NATO stiprinimo perspektyvas kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, formuojant ir sertifikuojant kovines grupes, panaudojant turimus pajėgumus.

Komiteto susitikimui paskutinį kartą pirmininkavo Prancūzijos kariuomenės generolas Patrikas de Rousiers, šias pareigas einantis pastaruosius trejus metus. Po savaitės jį pakeis buvęs Graikijos kariuomenės vadas generolas Mikhailas Kostarakos.

Renginio paraštėse Lietuvos kariuomenes vadas aptarti dvišalio karinio bendradarbiavimo klausimų buvo susitikęs su Ukrainos ir Suomijos kariuomenių vadais.

Prieš ES karinio komiteto susitikimą, spalio 27 d. gen. ltn. J. V. Žukas aplankė Monse esančioje Vyriausioje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje (angl. SHAPE) tarnaujančius Lietuvos karius. Vadas susipažino su karių vykdomomis funkcijomis, pristatė jiems Lietuvos kariuomenės aktualijas ir vystymo planus.

Europos Sąjungos karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai. Nuo 2001 metų veikiantis komitetas vadovauja ES šalių kariniams veiksmams. Ši institucija taip pat teikia karinius patarimus ES politiniam ir saugumo komitetui, formuojančiam bendrą užsienio ir saugumo politiką. Į karinio komiteto susitikimus Briuselyje ES kariuomenių vadai renkasi du kartus metuose.

Apie Lietuvos karių indėlį į ES karines operacijas

Lietuvos kariai šiuo metu dalyvauja dviejose ES karinėse operacijose: mokymo misijoje Malyje ir jūrų operacijoje „Atalanta“. ES mokymo misijoje Malyje nuo 2013 m. dalyvaujantys Lietuvos kariniai instruktoriai moko Malio karines pajėgas. Drauge su partneriais iš Suomijos, Švedijos, Latvijos ir Estijos jie sudaro Šiaurės-Baltijos šalių mokymo grupę. Šiuo metu Malyje tarnauja trys Lietuvos kariai: du – mokymo grupėje, vienas – mokymo misijos štabe.

Nuo 2011 m. Lietuva prisideda ir prie ES karinės jūrų operacijos „Atalanta“. Operacijai Lietuva skiria po vieną Karinių jūrų pajėgų karininką tarnybai operacinėje vadavietėje Nortvude (Jungtinėje Karalystėje) bei pajėgų štabo laive. Nuo š. m. rugpjūčio dalyvaudama šioje operacijoje paskirto laivo apsaugos užduotis Indijos vandenyne vykdo Lietuvos kariuomenės Autonominė laivų apsaugos grupė (16 karių). Jų aprūpinimu iš Džibučio uoste rūpinasi Lietuvos Nacionalinės paramos elementas (du kariai). Planuojama, gruodžio mėn. šiuo du vienetus pakeis antra Lietuvos karių pamaina, vykdysianti analogiškas užduotis iki 2016 m. balandžio.