ES lėšos – tik teisės viršenybę užtikrinančioms valstybėms

Teisės viršenybės principo nesilaikančios valstybės rizikuos netekti ES lėšų. Lapkričio 5 d. dėl to sutarė Europos Parlamento (EP) ir ES Tarybos derybininkai. Susitarimą dar turės patvirtinti abi institucijos.

Europarlamentarams pavyko užtikrinti, kad teisės viršenybės pažeidimais būtų laikomi ne tik tiesioginiai ES lėšų naudojimo pažeidimai, tokie kaip korupcija ar sukčiavimas, bet ir atvejai, kai nepaisoma pamatinių ES vertybių – laisvės, demokratijos, lygybės, žmogaus ar mažumų teisių. Lėšų skyrimą bus galima stabdyti ne tik jau pripažinus pažeidimo faktą, bet ir kilus didelei rizikai, kad iš jų bus finansuojama ES vertybėms prieštaraujanti veikla.

„Nedarėme kompromisų dėl vertybių ir užtikrinome, kad teisės viršenybė būtų vertinama visų sutartyse įtvirtintų ES vertybių kontekste. Visi teisės viršenybės pažeidimai įtraukti – nuo atskirų atvejų iki sisteminių ar pasikartojančių praktikų. Tai padaryta pirmą kartą“, – pabrėžė EP pranešėjas Petri Sarvamaa (Europos liaudies partija, Suomija).

EP derybininkai įtraukė nuostatą, kad mokesčių sukčiavimas bei vengimas taip pat gali būti laikomi teisės viršenybės pažeidimais. Jie iškovojo ir atskirą straipsnį, kuriame išdėstoma galimų pažeidimų apimtis ir išvardijami konkretūs atvejai, pavyzdžiui, grėsmė teismų nepriklausomumui, neištaisyti neteisėti sprendimai ar teisės į teisingą teismą ribojimas.

Europarlamentarams pavyko iki 7–9 mėnesių sutrumpinti laiką, per kurį ES institucijos turės imtis priemonių, jei bus nustatyta teisės viršenybės pažeidimo rizika. Nustačiusi pažeidimą, Europos Komisija pasiūlys imtis veiksmų konkrečios ES šalies atžvilgiu. ES Taryba tuomet turės per mėnesį (arba tris mėnesius išimtiniais atvejais) kvalifikuota balsų dauguma priimti siūlomas priemones. Komisija turės teisę sukviesti Tarybą, kad būtų laikomasi šio termino.

Kad dėl valstybės veiksmų nenukentėtų galutiniai ES paramos gavėjai – studentai, ūkininkai ar nevyriausybinės organizacijos, numatyta, kad jie turės galimybę užpildyti paraišką internetu ir taip gauti numatytas lėšas. Komisija taip pat turės galimybę atlikti finansinę korekciją ir sumažinti kitą paramos dalį teisės viršenybės neužtikrinančiai ES valstybei.

„Mums buvo ypač svarbu, kad galutiniai ES paramos gavėjai nebūtų nubausti už savo šalies vyriausybės klaidas ir toliau gautų suplanuotą paramą. Džiaugiamės, kad pavyko susitarti dėl stiprios sistemos, kuri užtikrins jų apsaugą“, – sakė kita EP pranešėja Eider Gardiazabal Rubial (Socialistai ir demokratai, Ispanija).

Susitarimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje