ES nori papildomų 2 mlrd. eurų civilinei saugai

Siekdamas, kad ES gebėtų veiksmingiau reaguoti į rimtas krizes, tokias kaip COVID-19 pandemija, Europos Parlamentas (EP) rugsėjo 16 d. balsavo už stipresnį ES civilinės saugos mechanizmą.

Šio mechanizmo dėka per pandemiją ir kitas rimtas krizes ES valstybės sulaukė paramos iš kitų šalių. Pandemijos metu ES šalių sveikatos sistemos gavo plaučių ventiliatorių, apsaugos priemonių medikams, įrangos laboratorijoms bei medikamentų. Savo ruožtu 2019 m. sukūrus „rescEU“ priemonę ES lėktuvai ir sraigtasparniai jau gesino miškų gaisrus, gelbėjo žmones, nukentėjusius nuo žemės drebėjimų, audrų ir potvynių, taip pat per COVID-19 krizę evakavo daugiau kaip 75 tūkst. piliečių.

Pandemija parodė, kad visoms šalims vienu metu susiduriant su tokio masto iššūkiais, tarpusavio solidarumu paremta sistema susilpnėja, todėl europarlamentarai pasisakė už ES vaidmens išplėtimą ir civilinės saugos mechanizmo stiprinimą. Besitęsiančiose derybose dėl daugiamečio ES biudžeto ir Ekonomikos gaivinimo fondo Parlamentas remia Komisijos pasiūlymą skirti papildomus 2 mlrd. eurų šiai sričiai. Kartu EP pasisako už gausesnius išteklius įrangai ir medžiagoms įsigyti, taip pat didesnį finansavimo skaidrumą.

„Padidinę ES finansavimo normą iki 100 proc., pagerinę prevenciją ir suteikę Komisijai galimybę įsigyti ar nuomotis reikiamus pajėgumus, geriau apsaugosime ES piliečius iš visų valstybių. Siekiame, kad pasitelkę šį mechanizmą galėtume ne tik pažaboti galimą antrąją pandemijos bangą ar miškų gaisrus, bet ir kitas gamtos ar žmogaus sukeltas stichines nelaimes“, – pažymėjo EP pranešėjas Nikos Androulakis (Socialistai ir demokratai, Graikija).

Už šią poziciją balsavo 617 europarlamentarų, prieš buvo 52, o susilaikė 23. Parlamentas pasirengęs pradėti derybas su ES Taryba, kad atnaujintas mechanizmas pradėtų veikti jau sausį.

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje