ES realybė: milžiniškos sumos išvagiamos arba yra „klaidingai panaudojamos”

Kovo viduryje paskelbėme publikaciją "Klaidelės už penkis milijardus" apie tam tikras finansines ES bėdas, eurobiurokratų oficialiai vadinamas klaidomis. Ši informacija, kurią išplatino Valstybės kontrolė, Lietuvoje didesnio žiniasklaidos dėmesio ir analizės nesulaukė. Žadėjome šią įdomią temą pratęsti. Taip ir darome.

Kasmet daugiau nei 4 milijardai svarų sterlingų mokesčių mokėtojų pinigų "dingsta" iš ES biudžeto (kitaip tariant, yra išvagiami), nes Briuselio valdžia neįvertina tikrojo sukčiavimo masto, kuris gali būti dvylika kartų didesnis, nei nurodoma oficialiai, - 2013 m. balandį pareiškė Jungtinės Karalystės parlamento komitetas.

2011 m. mokėjimuose iš ES biudžeto auditoriai nustatė reikšmingą 3,9 proc. klaidų lygį – iš viso 5 mlrd. eurų ES lėšų panaudoti klaidingai arba neteisėtai, - teigė Europos audito rūmų narė Rasa Budbergytė, Lietuvoje pristatydama 2012 m. pateiktą šių rūmų ataskaitą. 
 
Neskaidrus biudžeto panaudojimas – viena iš problemų, dėl kurių euro zona atsidūrė kritinėje padėtyje.

“Šios krizės akivaizdoje aš noriu paklausti, kur nukeliavo 60 milijardų eurų, kuriuos Graikija gavo nuo to laiko, kai tapo euro zonos nare, 80 milijardų, kuriuos gavo Italija, 130 milijardų, atitekusių Ispanijai? Europos audito rūmų ataskaitoje apie tai visai nekalbama. O tai labai svarbu, žinant, kur esame atsidūrę, nes tie pinigai nebuvo tinkamai panaudoti.”, - 2011 m. lapkritį Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komitete sakė europarlamentarė Marta Andreasen.



2013 sausio 21 d. EP Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje M. Andreasen negailestingai sukritikavo už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu Europos Komisijoje atsakingą komisarą Algirdą Šemetą, kuris 2009-iais poste pakeitė prezidente išrinktą Dalią Grybauskaitę.

“Kaip gali būti, kad audito ataskaitose nematome jokių problemų, tuo metu, kai Europos audito rūmai 80-yje procentų sandėrių nustatė reikšmingų klaidų, iš kurių 50 procentų, rūmų vertinimu, turėjo didelių finansinių pasekmių?”, - su nemenka ironija Lietuvos atstovo klausė M. Andreasen.



Problema žinoma jau seniai: Europos audito rūmai, kasmet audituojantys ES biudžetą, kurį administruoja ir lėšas skirsto Europos Komisija, jau 18 metų nustato reikšmingų pažeidimų, kukliai vadinamų klaidomis, todėl negali pilnai patvirtinti išlaidų teisėtumo. Tačiau EK šią problemą menkina, sudarydama, anot kritikų, sąlygas sukčiams pelnytis iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Turbūt niekas nepatikės, kad apie šią korupcijai palankią sistemą nieko nežino dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri penkerius metus – nuo 2004 iki 2009-ųjų, kai persikėlė į Daukanto aikštę - buvo Europos Sąjungos komisarė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.

Apie D. Grybauskaitę ir ES biudžeto klaidas skaitykite tęsinyje, kurį publikuosime artimiausiu metu.