ES skolinsis 90 mlrd. eurų ir suteiks Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą

Michailas Fiodorovas ir Robertas Kaunas.

Vasario 11 d. krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Briuselyje dalyvavo Užsienio reikalų tarybos posėdyje (gynybos ministrų formatu). Posėdžio paraštėse R. Kaunas susitiko su Ukrainos gynybos ministru Michailu Fiodorovu.

„Matydami šiandieninę situaciją Ukrainoje, gerai suprantame, kad teikiant paramą greitis yra kritiškai svarbus. Tikimės, kad galutinis sprendimas Ukrainai skirti 90 mlrd. eurų paskolą ginkluotės įsigijimui bus priimtas nedelsiant. Taip pat svarbu užtikrinti, kad jos įgyvendinimas būtų lankstus ir sukeltų kuo mažesnę administracinę naštą“, - pasakė R. Kaunas.

Taip ir įvyko: tą pačią vasario 11 d. Europos Parlamentas (EP) oficialiai patvirtino 90 mlrd. eurų paskolų paketą Ukrainai 2026–2027 metams. Tai buvo kritinis – vienas svarbiausių – politinių žingsnių, kad ši parama taptų realybe.

Iš 90 mlrd. eurų paskolos 60 mlrd. eurų numatyta Ukrainos gynybos pajėgumams stiprinti ir karinei įrangai įsigyti, o 30 mlrd. eurų – šalies biudžeto stabilumui palaikyti (makroekonominei paramai): atlyginimams medikams ir mokytojams, pensijoms, kritinės infrastruktūros (pvz., elektros tinklų) remontui.

Pabrėžiama, kad tai itin palanki paskola: paskolos aptarnavimo išlaidas (palūkanas ir susijusias sąnaudas) dengs ES biudžetas, o pagrindinę sumą Ukraina turės grąžinti tik tada, kai Rusija Ukrainai sumokės karo reparacijas.

Šis sprendimas yra ne tik finansinis, bet ir politinis manevras, parodantis, kaip ES sugeba veikti net ir esant vidiniams nesutarimams.

Kadangi Čekija, Vengrija ir Slovakija atsisakė dalyvauti šiame paramos pakete, likusios valstybės pasirinko „sustiprinto bendradarbiavimo“ (angl. enhanced cooperation) procedūrą – vieną iš retų atvejų, kai ji pritaikoma tokio masto finansiniam instrumentui.

Kadangi ES biudžetas tokios sumos tiesiogiai nenumato, lėšos bus pritraukiamos ES vardu skolinantis tarptautinėse kapitalo rinkose. Paskola bus garantuota ES biudžeto „atsarga“ (angl. headroom).

Tai reiškia, kad jei Ukraina negalėtų vykdyti įsipareigojimų, garantijas dengtų 24 dalyvaujančios valstybės narės, tarp jų Lietuva.

Skaičiuojama, kad paskolos aptarnavimo išlaidos 2027 m. sieks apie 1 mlrd. eurų, o nuo 2028 m. – apie 3 mlrd. eurų kasmet. Šias išlaidas solidariai dengs dalyvaujančios valstybės narės per savo metines įmokas į ES biudžetą.

Norėdama gauti visus milijardus, Ukraina turės laikytis griežto reformų plano: tęsti kovą su korupcija, užtikrinti teismų nepriklausomumą ir laikytis demokratinių standartų, įskaitant mažumų, tos pačio lyties asmenų teises.

Istorinio vizito metu R. Kaunas taip pat susitiko su Kosmoso komisaru Andriumi Kubiliumi ir aptarė svarbiausias Rusijos atgrasymo iniciatyvas, savalaikę paramą Ukrainai, karo pramonės vystymo dedamąsias.

R. Kaunas taip pat susitiko su NATO tarptautinio karinio štabo generaliniu direktoriumi gen. ltn. Remigijumi Baltrėnu, su kuriuo aptarė konkrečias priemones ir planus, stiprinant viso NATO saugumą.