ES viršūnių susitikimas Rygoje: liūdnos perspektyvos „Rytų partnerystei“

Šią savaitę Rygoje vyksiantis ES viršūnių susitikimas greičiausiai patvirtins, kad ES bandymas iš Rusijos įtakos zonos pritraukti buvusias šešias TSRS respublikas į ES orbitą patyrė nesėkmę, teigia „The Guardian“ žurnalistas Shaunas Walkeris.
 
„Rytų partnerystės“ programa pradėjo veikti 2009 m., kaip atsakas į Rusijos veiksmus Gruzijoje. Jos tikslas – stabdyti Rusijos ambicijas regione, kurį Maskva laiko „artimu užsieniu“, – primena leidinys.
 
Tačiau Kremliaus veiksmai Ukrainoje ir pačios ES sumenkęs noras plėsti savo teritoriją sukėlė grėsmę pačiai „Rytų partnerystės“ koncepcijai, teigiama straipsnyje.
 
„Mes patyrėme kolektyvinį šoką, kai supratome, jog turime kaimyną, kuris yra pasiruošęs naudoti bet kokias priemones, kad sutrukdytų suverenioms valstybėms Europoje daryti savarankiškus sprendimus. Mes galvojome, kad laikai, kai taip veikti buvo norma, jau senai praėjo“, – teigė neįvardintas ES pareigūnas.
 
„Viršūnių susitikimo Rygoje išvakarėse ES pareigūnai viešai ne kartą pareiškė, kad jie kaip ir anksčiau yra ištikimi „Rytų partnerystės“ idėjai. Tačiau jų kalbos liudija, kad šiuo metu ES labai bijo provokuoti Rusiją ir ES valstybėse ima dominuoti mažiau agresyvios Rusijos atžvilgiu nuomonės“, – teigia Sh. Walkeris.
 
„Mes nenorime provokuoti Rusijos ir suteikti jai dar vieną priežastį agresijai, – pareiškė kitas ES diplomatas, dalyvausiantis Rygos susitikime. – Mums reikia būti ypatingai atsargiems.“
 
„Kai kuriuose partnerystės šalyse entuziazmas dėl partnerystės projekto taip pat senka“, – pažymi straipsnio autorius. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas į Rygą išvis neatvyks. Akivaizdu, kad jis taip pasielgė protestuodamas prieš ES kaltinimus dėl jo šalyje neva vykstančių žmogaus teisių pažeidinėjimų. Baltarusija ir Armėnija vis dar dalyvauja programoje, tačiau jos tapo Eurazijos Ekonominės Sąjungos narėmis. Šis faktas neleidžia joms pilnavertiškai tiek  ekonomine, tiek politine prasme integruotis į ES.
 
„Belieka tik Gruzija, Ukraina ir Moldova, kurios vis dar suinteresuotos ES integracija ir būsima naryste ES, tačiau šiuo atveju pati Europos Sąjunga lėtina integracijos procesus“, – teigiama straipsnyje. Kai kurios ES šalys atsisako net miglotai Rygos susitikimo metu palaikyti šių šalių būsimą narystę ES. „Atrodo labai mažai tikėtina, kad net bevizis režimas – pagrindinis „meduolis“ „Rytų partnerystės“ šalims – bus suteiktas Ukrainai ir Gruzijai viršūnių susitikimo Rygoje metu“, – mano autorius.

Šaltinis: theguardian.com