Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai

Artėja Europos Parlamento rinkimai. Norėtųsi, kad jie būtų prasmingi. Todėl priminsiu 25 metų senumo pamokas. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio kandidatai iškovojo 31 deputato mandatą iš 42 renkamų. Dar 16 Lietuvos atstovų išrinko visasąjunginės organizacijos (taip buvo suformuotas trečdalis deputatų – 750 iš 2250). Kremliaus suvažiavimų rūmų salėje mums ne tik buvo skirtos vietos vienoje draugėje, bet ir veikėme kaip viena deputacija, drauge laužėme TSRS nustatytas šių suvažiavimų organizavimo taisykles, nes jautėme atsakomybę už tai, kad Lietuvos suverenitetas yra aukščiau už centrinių TSRS valdžios institucijų nuomonę ir sprendimus. Supratome, kad ginant mūsų valstybės interesus būtina veikti išvien ir ne tik mūsų draugėje.

Tai ne tik pasiteisino, bet ir buvo vienas pirmųjų mūsų Nepriklausomybės atkūrimo žingsnių. II TSRS liaudies deputatų suvažiavime drauge su Estijos ir Latvijos deputacijomis (tai dar viena pamoka – veikti ne vieniems, o drauge su kitais bendraminčiais) įtikinome Tarybą Sąjungą ne tik pripažinti mus okupavus, bet ir pripažinti slaptųjų Ribbentropo-Molotovo protokolų egzistavimo faktą bei paskelbti juos negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento. Beje, klausimas, ar dalyvauti okupacinės valdžios organų rinkimuose, buvo nelengvas Sąjūdžio apsisprendimas. Tai buvo labai rizikingas kelias, kuriuo galėjome paslysti – tokiais veiksmais de facto pripažinti mūsų inkorporavimą į TSRS. Mūsų eksperimentas baigėsi gerai, nors šios lenktynės su Maskva laike galėjo baigtis ir liūdnai. Lietuvos Laisvės Lyga tam prieštaravo, tačiau kito taikaus kelio neparodė. 1988 m. spalio 22–23 d.d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas rezoliucija Nr.21 „Dėl rinkimų“ nutarė, kad Sąjūdis dalyvaus rinkimuose, siekiant jog rinkimai nebūtų formalumas, kurių metu būdavo išrenkami tik tarybinei sistemai lojalūs „parinkti“ deputatai. Tokiu keliu ėjome ir 1990 m. vasario 24 d. rinkimuose į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, paskelbusią Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Aktą.

O šiandien kokiu keliu ir kur einame? Po to, kai Europos Sąjungos (ES) prezidentas Vilniuje praėjusių metų lapkrityje atvirai paskelbė, jog valstybės ir tautos ES turi išnykti, akivaizdu, kad būtina keisti „džentelmenų klubo“ – Europos Sąjungos centrinių valdymo organų – veikimo taisykles. Priešingu atveju Lietuva kaip valstybė yra pasmerkta išnykti drauge su tauta. Atrodytų, pats laikas atsitokėti. Tačiau –tyla. Tik mūsų valdžia, įgyvendindama „centro“ nurodymus ir ignoruodama mūsų Konstituciją ir piliečių teises, jų nuomonę, referendumo sprendimą, beatodairiškai skuba nesvarbu kam išleisti mūsų lėšas, kurių net neturime, parduoti mūsų žemę ir litą, už tai net primokant. Kaip už „Mažeikių naftą“. Tik masteliai didesni.

Ką daryti, kad naujai renkami europarlamentarai būtų ne „parenkami“ mūsų išlaikytiniai, o bent jau atsakingi jų rinkėjams ir Lietuvai? Jie privalo dirbti Lietuvai, o ne tik reklamuotis mums. Šie Lietuvoje išrinkti parlamentarai neprisiekia Lietuvos Respublikai, neveikia kaip viena mūsų valstybę atstovaujanti deputacija, negina ir neturi realios galimybės Europos Parlamente ginti Lietuvos valstybės interesų, o yra verčiami dalyvauti šio Parlamento neegzistuojančių partijų frakcijose, kurios gina ne konkrečių valstybių interesus, o abstraktaus „centro“, kurį faktiškai ir formaliai valdo niekieno nerenkami Europos Komisijos komisarai, idėjas darant vieningą federacinę valstybę. Todėl šios taisyklės skubiai keistinos dar iki šių Europos Parlamento narių rinkimų.

Dėl šių priežasčių kaip signataras pateikiau Seimui Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (žr. priedą). Juo siūlau skubos tvarka įteisinti privalomą Lietuvoje išrinkto Europos Parlamento nario priesaiką Seime Lietuvos Respublikai, įsipareigojimą veikti vienoje deputacijoje, taip pat apkaltos procesą, jei europarlamentaras sulaužytų priesaiką Lietuvos Respublikai.

Šiuo įstatymo projektu siūlau ir atsisakyti Lietuvos piliečių teisės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose kitose valstybėse, atitinkamai proporcingai ribojant ir kitų šalių piliečių teises dalyvauti šiuose rinkimuose Lietuvoje. Mes neprašome nieko iš kitų šalių piliečių, neatstovaus jie ir mūsų interesų. Būdami kitų valstybių piliečiais, neprisieks gi jie Lietuvos Respublikai. Įstatymas gali būti spėtas pakeisti iki šių Europos parlamento rinkimų, nes likus mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų neleidžiama keisti tik rinkimų tvarkos.

Tie, kurie sakys, kad Europos Parlamento „žaidimo“ taisyklės yra kitos, t. y. mūsų išrinkti parlamentarai tegalės apsispręsti, kokioje neegzistuojančios partijos šio Parlamento frakcijoje jie veiks, atsakau paprastai. Pirmiausia tai ir parodo šios ES sumanytos sistemos – Europos Parlamento – apgaulę ir absurdą. Jo narius renkame pagal Lietuvoje registruotų politinių partijų sąrašus, o „centre“ jie pradeda atstovauti neegzistuojančių „centro“ partijų frakcijas. Antra, tai parodo surikiuotos sistemos apgaulę – renkame savo atstovus, o jiems formaliai suteikiama tik galimybė atstovauti „centro“ idėjas. Todėl ir būtina keisti šias taisykles. Nes mes, rinkėjai, balsuodami už europarlamentarus, apauname save, o išrinktieji, neturėdami ryžto pažiūrėti tiesai į akis, apgauna ir mus. Tai – ne rinkimai, o antirinkimai.

Pakartosiu tai, ką š. m. kovo 26 d. pasakiau „Respublikos“ dienraščiui, vieninteliam Lietuvoje paminėjusiam šių pirmųjų demokratinių rinkimų Atgimimo laikotarpiu 25-metį (net valdžia „užmiršo“ tai padaryti) – jei Maskvoje ir Vilniuje 1989–1991 m. nebūtume sulaužę panašių „centro“ surikiuotų taisyklių ir jei taip būtume dirbę valstybės atkūrimo metais, kaip šiandien dirba mūsų renkamieji, Nepriklausomybę būtume regėję kaip savo ausis.

•••••••
 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ

ĮSTATYMO pakeitimo įstatymas

2014 m. balandžio __ d. Nr. XII-_____
Vilnius

1. straipsnis. Pakeisti įstatymo 3 strаipsnio 1-4 ir 8 dalis ir jų redakciją išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

1. Rinkimų į Europos Parlamentą teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

2. Balsuoti ar būti kandidatu tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje – Lietuvos Respublikoje.

3. Asmenys, kurie gali balsuoti ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pasirinkti ir negali balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje kitoje valstybėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti kandidatais, jeigu jie neturi balsavimo teisės kilmės valstybėje narėje.

4. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 30 metų ir kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą iki nustatytosios dienos.

8. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio – draudžiami.“

2. straipsnis. Pakeisti įstatymo 13 strаipsnio 2 dalies redakciją ir išdėstyti ją taip:

„13 straipsnis. Rinkimų komisijos

...

2. Į savivaldybės rinkimų komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 30 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus rinkimus į Europos Parlamentą, Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“

3. straipsnis. Pakeisti įstatymo 25 strаipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją ir išdėstyti ją taip:

“25 straipsnis. Rinkėjų sąrašai

...

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė, Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką, duomenys, valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą (kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis duomenis apie valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, nurodo Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data; ...“

4. straipsnis. Pripažinti netekus galios 26 strаipsnio 3 ir 5 dalis, pakeisti įstatymo 26 strаipsnio 1 dalies, 3 dalies 1) punkto ir 2) punkto, 4 dalį, jų redakciją išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

1. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registras būtų laiku ir tinkamai keičiamas ir tikslinamas. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

…

3. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:

1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės;

4) Lietuvos Respublikos pilietis, patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio yra pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos Europos Sąjungos valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kuris atsisako patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje;

...

4. Duomenų apie šio straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“

5. straipsnis. Pripažinti netekus galios 31 strаipsnio 3 dalį.

6. straipsnis. Pakeisti įstatymo 39 strаipsnio 2 ir 4 dalis, jų redakciją išdėstyti taip:

“39 straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai

...

2. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat atsakyti į šio įstatymo 96 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę, ir valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.

4. Parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė) rinkimuose į Europos Parlamentą:

7. straipsnis. Pakeisti įstatymo 43 strаipsnio 1 dalį, jos redakciją išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės

1. Kiekvienas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Lietuvos Respublikoje vienų rinkimų į Europos Parlamentą metu. Dvigubas kandidatavimas rinkimuose į Europos Parlamentą draudžiamas.“

8. straipsnis. Pakeisti įstatymo 61 strаipsnio 1 daliеs 2) punktą, jo redakciją išdėstyti taip:

„61 straipsnis. Rinkimų stebėtojai

...

2) savivaldybės rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims rinkimų komiteto, partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).“

9. straipsnis. Pakeisti įstatymo 65 strаipsnio 2 dalį, jos redakciją išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

...

2. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.“

9. straipsnis. Pakeisti įstatymo 93 strаipsnio 1 dalį, jos redakciją išdėstyti taip:

„93 straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas

1. Po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo ir išrinktų kandidatų priesaikos Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos Respublikai Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario pažymėjimus. Išrinkti kandidatai prisiekia Seime Lietuvos Respublikai, priesaikos tekstas ir procedūra yra identiški Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstui ir jos procedūrai. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių vardus ir pavardes.“

10. straipsnis. Papildyti įstatymo 94 strаipsnį 6) punktu:

„94 straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais

Europos Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

...

6) Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Europos Parlamento nario apkaltą dėl priesaikos Lietuvos Respublikai sulaužymo. Europos Parlamento nario apkaltos procesas vykdomas tais pačiais pagrindais ir tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo nario apkalta. Pagrindas Europos Parlamento nario apkaltai yra ir veikimas atskirai nuo visos Lietuvos Respublikos Europos Parlamento narių deputacijos, išrinktos pagal šį įstatymą.“

11. straipsnis. Papildyti įstatymą 96¹ strаipsniu:

„96¹ strаipsnis. Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių atstovavimas Lietuvos Respublikai.

1. Lietuvos Respublikoje pagal šį įstatymą išrinkti Europos Parlamento nariai veikia kaip viena deputacija, atstovaujanti Lietuvos Respubliką kaip atskira Europos Parlamento frakcija, kurios nariams ir visai deputacijai draudžiama būti Europos Parlamento partinių frakcijų nariais.

2. Europos Parlamento nariai, išrinkti pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje, neturi teisės balsuoti už Europos Parlamento nutarimus ir bet kokius sprendimus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Toks Europos Parlamento nario, išrinkto Lietuvos Respublikoje, balsavimas yra pagrindas tokio Europos Parlamento nario apkaltai Lietuvos Respublikos Seime.

3. Europos Parlamento narys, išrinktas Lietuvos Respublikoje ir sulaužęs priesaiką Lietuvos Respublikai, pripažįstamas netekęs savo mandato iškart po jo apkaltos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu. Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės tokiu atveju priimti kitokį sprendimą – tik sprendimą panaikinti šį mandatą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas teismui neskundžiamas, per 1 darbo dieną jis paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir pranešamas Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS