![]() |
| Arūnas Degutis. |
Valstybinis transliuotojas LRT gruodžio 1 d. analitinėje analizėje „Informacinis karas prieš Lietuvą“ skelbia, kad Rusija informacinį karą prieš Lietuvą vykdo seniai.
Pranešama, kad „Rusijos tikslas nesikeičia – skaldyti demokratines visuomenes, mažinti jų atsparumą ir silpninti valstybių galimybes apsiginti“.
Informuojama, kad „Lietuvos informacinėje erdvėje taip pat pastebimi intensyvėjantys bandymai formuoti visuomenės nuostatas, palankias Kremliaus interesams“.
„Pirmą kartą per dešimtmetį automatizuotas srautas aplenkė žmonių aktyvumą – 2024 m. jis sudarė 51 % viso interneto srauto. Kenksminga botų veikla auga jau šeštus metus iš eilės: piktavališki botai dabar sudaro 37 % viso interneto srauto, o tai – ryškus šuolis nuo 32 % 2023 metais“, - rašoma analitinėje analizėje, kurios autorius Arūnas Degutis.
Pabrėžiama, kad „šių metų rinkimai atskleidė skaudžias strateginės komunikacijos ir pilietinio švietimo spragas — daugiau nei 200 tūkst. rinkėjų palaikė kandidatus, skleidusius Maskvai naudingus naratyvus“.
Maža to, „reikšminga visuomenės dalis palaiko antisemitinius, homofobinius ar antieuropinius pasakojimus“.
Neslepiama, kad „politiniame lauke taip pat daugėja marginalių darinių, akivaizdžiai perimančių Kremliaus komunikacines linijas“.
Perspėjama, kad „jei tokios struktūros įgautų reikšmingą visuomenės palaikymą, egzistuotų reali rizika, kad būsimuose Seimo rinkimuose galėtų susiformuoti valdančioji dauguma, kuri, net jei tiesiogiai ir nesietų savęs su išorės įtaka, faktiškai skleistų Maskvai palankias žinutes“.
Analitinėje analizėje skelbiama, kad „neišvengiamai turime“:
– Informacinio karo temą kelti į strateginį valstybės lygmenį – t. y. pripažinti, kad informacinis karas vyksta ir mes esame jo epicentre.
– Numatyti finansavimą gynybos biudžete. Rusija prieš Lietuvą vykdo nepaskelbtą karą, todėl informacinės operacijos turi būti visavertiškai įtrauktos į gynybos planus.
Taip pat raginama „parengti ilgalaikį informacinės gynybos planą, apimantį:
– greitą reagavimą neutralizuojant priešiškus naratyvus;
– valstybei naudingos naratyvų sistemos kūrimą ir visuomenės atsparumo stiprinimą;
– aktyvios informacinės politikos vykdymą strateginėje kaimynystėje – Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje.
Teigiama, kad „į informacinių priemonių kūrimo ir įgyvendinimo planus būtina įtraukti profesionalus iš privataus sektoriaus – rinkodaros ir komunikacijos ekspertus, žiniasklaidos bei nevyriausybinių organizacijų atstovus“.
„Akivaizdu, kad valstybės tarnautojų pajėgumai jau išsemti. Informacinis karas nėra laikinas reiškinys – tai nuolatinė geopolitinės realybės dalis. Lietuva privalo ją pripažinti ir į šią grėsmę žiūrėti taip pat rimtai, kaip į tradicines karines atakas“, - nurodoma analitinėje analizėje.
Keli susiję:
Lietuvoje baigiasi ne tik saugumo, bet ir gerovės laikotarpis
Ulbinaitė – kovos su Rusijos dezinformacija flagmanas. Tačiau tauta laukia atsakymų

Skandalas: be perstojo bombarduojama ir atakuojama Seimo narė Ulbinaitė
Alio, kovotojai, su kuo kovojat? Pilietinio atsparumo iniciatyva (CRI)

Pribloškiantys ŽEIT lyderio Radzevičiaus atsakymai apie kovą su vadinamąja Kremliaus dezinformacija














































