Pranešimai apie slaptą JAV administracijos programą PRISM, leidžiančią Federaliniam tyrimų biurui (FTB) ir Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) turėti prieigą prie interneto bendrovių serverių, sukėlė diskusijas ir kritiką Europoje. Berlyne ir Londone birželio 8 d. buvo paskelbtos konsultacijos šiuo klausimu parlamentuose. Vokietijos vyriausybės komisaras asmens duomenų apsaugos klausimais Peteris Schaaras televizijos kanalui WDR sakė, kad federalinė vyriausybė turėtų pasistengti sustabdyti programą.
Opozicinės partijos paragino kanclerę Angelą Merkel kelti priežiūros klausimą internete per birželio 18 d. vyksiantį JAV prezidento Baracko Obamos vizitą Berlyne. Pasak Žaliųjų frakcijos Bundestage tinklo politikos eksperto Konstantino von Notzo, galimi Vašingtono veiksmai prieštarauja tiek Europos, tiek Vokietijos teisei.
Amerikos žvalgybos tarnybų veiksmus ėmėsi ginti Vokietijos policijos profesąjungos vadovas Raineris Wendtas. Interneto leidiniui „Handelsblatt Online” jis sakė, kad Vokietijoje klesti „visiškai perdėta duomenų apsauga, federalinės valdžios savanaudiškumas ir laukinės fantazijos apie visuotinį sekimą“. Dėl to, sakė jis, lieka neištirti sunkūs nusikaltimai, nes, pavyzdžiui, sunaikinami telekomunikacijų duomenys.
Tačiau interneto kompanijų „Google" ir "Facebook" vadovai kategoriškai paneigė informaciją, kad žvalgybos tarnybos turi tiesioginę ir nevaržomą prieigą prie jų vartotojų duomenų. „Mes nedalyvaujame jokiose programose, kurios leistų JAV administracijai arba bet kuriai kitai vyriausybei turėti tiesioginį susisiekimą su mūsų serveriais", - rašė „Google" įkūrėjas Larry Page'as savo tinklaraštyje.
„Facebook" įkūrėjas Markas Zuckerbergas pareiškė, kad jo socialinis tinklas aršiai prieštarauja bet kokiai laisvai prieigai prie jų duomenų, skelbia naujienų agentūra „Dpa”.
Tuo pat metu kiti interneto gigantai, tokie kaip „Apple", „Microsoft" ir „Yahoo", patvirtino, kad teikia informaciją valdžios institucijoms pagal teismo nutartį.
