Europos atminčiai sukurti reikalingas stiprus Lenkijos ir Lietuvos balsas

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi ir aptarė dvišalių santykių raidą, bendradarbiavimą saugumo srityje, infrastruktūros ir energetinių projektų vykdymą, kitas svarbias sritis.

„Labai vertiname, kad  prezidentas A. Duda ir prenjeras M. Morawieckis   atvyko į 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybines laidotuves. Tikiu, kad bendra ceremonija sustiprino vienybės dvasią, prisidėjo prie bendros istorinės atminties kūrimo. Abi valstybės 2020 metus paskelbė šventojo Jono Pauliaus II metais. Šiemet Lietuvoje sukanka 80 metų nuo Sovietų Sąjungos įvykdytos okupacijos. Tai buvo Molotovo-Ribbentropo pakto pasekmė. Prieš 75 m. pasibaigęs II pasaulinis karas mums nereiškė išvadavimo. Puikiai suprantame Lenkijos pasipiktinimą dėl to, kad Rusijos aukščiausi vadovai interpretuoja istoriją. Istorijos klastojimas yra absoliučiai nepriimtinas. Visiškai remiu Lenkijos premjero M. Morawieckio gruodžio 29 d. pareiškimą“, - pasakė Lietuvos premjeras.  

Pasak S. Skvernelio, bendrai Europos atminčiai sukurti reikalingas stiprus Lenkijos ir Lietuvos balsas. Puikus bendradarbiavimo pavyzdys – Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai.

Pažymėta, jog Lietuvai labai svarbus Lenkijos palaikymas duodant atkirtį Rusijos pradėtam Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų ir prokurorų teisiniam persekiojimui. Tai smūgis iš išorės teisinės valstybės principui Europos Sąjungoje.

Akcentuota, kad Lietuva ir Lenkija glaudžiai bendradarbiauja ES politikos klausimais: bendra pozicija dėl kitos finansinės perspektyvos, breksito, Rytų politikos, regiono saugumo, Mobilumo paketo klausimais. Lietuva remia Lenkijos ir Europos Komisijos dialogą dėl teisės viršenybės.

Lietuva vertina nuoseklią Lenkijos paramą Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, taip pat griežtą ir nuoseklią Lenkijos poziciją nepirkti elektros iš nesaugios Astravo AE. Kalbamasi su Baltarusija, bet svarbiausios ES streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos iki AE paleidimo.

Pabrėžta Harmony Link jungties statybos svarba, Lietuvos-Lenkijos dujotiekio įgyvendinimo projektas. Lietuva atvira bendradarbiavimui su Lenkija, sprendžiant Baltarusijos energetinių išteklių tiekimo įvairinimo klausimą.

Lietuvos premjeras pasidžiaugė geru AB „Orlen Lietuva“ ir Lietuvos geležinkelių bendradarbiavimu ir pabrėžė, jog  prie aktyvesnio bendradarbiavimo prisidės „Rail Baltica“ ir ,,Via Baltica“ projektas. Lietuva remia Lenkijos iniciatyvą išplėsti „Via Carpatia“ projektą, kuris visiškai sutampa su TEN-T tinklu Lietuvoje ir yra viena svarbiausių tranzito arterijų.

S. Skvernelis pabrėžė, kad Lietuva palaiko Trijų jūrų iniciatyvą – geriau sujungti Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros regionus, plečiant regiono šalių bendradarbiavimą energetikos, transporto infrastruktūros ir skaitmenizavimo srityse.

Kalbant apie saugumo iššūkius, pažymėta, kad NATO ir toliau yra kertinis abiejų valstybių saugumo garantas. JAV pajėgų dislokavimas Europoje gyvybiškais svarbus bendram saugumui. Lietuva sveikina susitarimą dėl JAV karinio kontingento sustiprinimo Lenkijoje ir dėkoja Lenkijai už pastangas stiprinant Baltijos regiono saugumą.

Ekspertai.eu primena, kad Rusija yra stipriai kritikuojama dėl to, kad vengia pripažinti, jog kartu su Vokietija pradėjo antrąjį pasaulinį karą.

Šaltinis: lrv.lt

Susiję:

Vladimiras Putinas sureagavo į Europos Parlamento rezoliuciją minint Molotovo-Ribbentropo pakto 80-ąsias metines