Europos Sąjungai oficialiai įteikta Nobelio taikos premija

Osle įteikta šių metų Nobelio taikos premija. Ją gavo Europos Sąjunga (ES). Norvegijos Nobelio taikos premijos komitetas šiuo garbingu prizu įvertino Europos Sąjungos pastangas per pastaruosius 60 metų skatinti ir palaikyti taiką Europoje – žemyne, kurį prieš tai nuniokojo būtent čia prasidėję abu pasauliniai karai.

Be to, norvegų akademikai, nekreipdami dėmesio į pacifistų ir euroskeptikų kritiką, pabrėžė, kad politinis pagrindas, kuriuo remiasi Europos Sąjunga, dabar įgavo dar didesnę reikšmę. Ypač, turint galvoje, dabartinę ekonomikos krizę.

Pati premija buvo įteikta Europos Sąjungos prezidentui Hermanui Van Rompuy‘ui, Europos Komisijos prezidentui Jose Manueliui Barrosui ir Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui. Kartu su jais į oficialią delegaciją įėjo ir keturi jauni europiečiai. „Šiais netikrumo laikais ši diena primena žmonėms Europoje ir visame pasaulyje pagrindinį Europos Sąjungos tikslą – skatinti Europos tautų brolybę dabar ir ateityje“, - kalbėjo ES prezidentas.

Europos Komisijos prezidentas priminė, kad daugeliui Europos šalių siekis įstoti į ES prilygo laisvės siekiui. „Labai aiškiai prisimenu, kaip 1974 m. ėjau su minia žmonių gimtojoje Lisabonoje, Portugalijoje džiaugdamasis demokratine revoliucija ir laisve. Tą patį džiaugsmą patyrė ta pati karta Ispanijoje ir Graikijoje. Vėliau jį pajuto žmonės Centrinėje ir Rytų Europoje, taip pat Baltijos šalyse, kai jos atgavo nepriklausomybę", - sakė J. M. Barroso

Nobelio premijų teikimo ceremonijoje dalyvavo 20 Europos valstybių lyderiai, tarp jų ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pati premija, beveik milijonas eurų, bus paaukota nuo karų nukentėjusiems vaikams paremti.

Sukėlė daug aistrų

Pirmadienį Norvegijoje vykusi kasmetinė Nobelio premijų teikimo ceremonija sukėlė nemažai aistrų. Iki pat paskutinės minutės jas kėlė taikos premija skirta Europos Sąjungai (ES). Ankstesni šios premijos laureatai sako, kad sprendimas ironiškas, nes taikos premija skiriama su karu susijusiai bendrijai.

Komiteto pranešime sakoma, kad Europos Sąjunga atliko didelį vaidmenį karo paženklintą žemyną paversdama taikos žemynu, o Bendrijos darbai esą rodo tautų brolybę, vadinasi, atitinka kriterijus, kuriuos savo testamente prieš 117 metų nurodė Alfredas Nobelis.

1980 m. taikos premijos laureatas Adolfas Perezas Esquivelas mano, kad komiteto sprendimas prasilenkia su logika. „Esu nustebintas komiteto sprendimo, taikos premiją anksčiau gavo Barackas Obama, Alas Goras, dabar – Europos Sąjunga. Jie juk susiję su karu. Europos Sąjunga yra NATO dalis, čia skatinamas grobuoniškumas, žudymas. Matome tai Libijoje, Sirijoje. Jie turi karinių bazių, o premija skiriama už taikos skatinimą. Šiuo atveju premija nukeliaus ne į tas rankas“, - sakė jis.

Bendrijos lyderiai savo pranešimuose neslėpė džiaugsmo ES įvertinimu ir teigė, kad 27 valstybes vienijanti organizacija yra didžiausias pastarųjų šimtmečių taikos projektas.

Europiečiai taikos premijos laureatą vertino dvejopai. „Manau sprendimas teisingas, nes ES žemynui davė daug. Žvelgiant istoriškai anksčiau Europoje buvo daug sąmyšio, o dabar vyrauja taika. Bendrija išsiplėtė į rytus ir tai stabilizavo šį Europos regioną“, - kalbėjo viena gatvės praeivė. Kita buvo gerokai pasipiktinus tokiu sprendimu: „Nemanau, kad tai gerai, sakyčiau absurdiška. Ką gi Europos Sąjunga padarė? Tikriausiai yra žmonių, kurie labiau nusipelnė šio įvertinimo".

Nobelio premijų laureatai jau senokai atvykę į Oslą. Savaitgalį jie dalyvavo jiems skirtame koncerte, konferencijoje ir skaitė paskaitas.

Išprovokavo eitynes

Skyrus taikos premiją Europos Sąjungai į Oslo gatves išėjo daugiau kaip 500 protestuotojų. Ši akcija buvo taiki. Jos dalyviai miesto centre klausėsi politikų kalbų ir muzikos, paskui nuėjo prie parlamento.

Penkiasdešimt penkis gyvavimo metus skaičiuojančiai ES, Nobelio taikos premija įteikta už indėlį siekiant taikos ir susitaikymo, demokratijos ugdymą ir žmogaus teisių gynimą. Tačiau daugelis demonstrantų piktinosi, kad Europos Bendrija palaiko karinius veiksmus karštuosiuose pasaulio taškuose ir siunčia ten savo karius. Kiti kritikavo ES nesugebėjimą susitvarkyti su finansų krize.

Norvegai du kartus per referendumus atmetė narystę Bendrijoje. Jai nepritarė trys ketvirtadaliai šalies gyventojų.

LNK|"Lietuvos ryto tv|ekspertai.eu inf.

http://www.youtube.com/watch?v=q8n0N6wLzSI