Europos Sąjungos sprendimai dėl išimčių priimant nelegalius imigrantus ir Lietuvos valstybės saugumas

Spalio 5 d. įvyko spaudos konferencija Seime „Europos Sąjungos sprendimai dėl išimčių priimant nelegalius imigrantus ir Lietuvos valstybės saugumas“.

Jos metu Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Audrius Nakas pateikė informaciją apie ES sprendimus dėl masinio nelegalių imigrantų priėmimo Europos Sąjungoje ir jų teisėtumo.

ES vadovybė ne tik nestabdo šio nelegalaus ir nekontroliuojamo imigrantų srauto, bet ir faktiškai jį skatina. Tokiu būdu griaunama pati ES, tarpusavyje kiršinamos valstybės narės. Priverstinis ir ES teisės aktus pažeidžiantis reikalavimas valstybėms narėms priverstinai priimti nelegalius imigrantus ir suteikti jiems išskirtines teises bei sąlygas priešpastato juos ES valstybių piliečiams.

Prelegentai spaudos konferencijoje pagarsino viešą kreipimąsi į Lietuvos valdžią dėl skubių priemonių, užtikrinančių Lietuvos Respublikos saugumą ir sprendžiant šios valstybės likimo klausimus.

Spaudos konf. vaizdo įrašas:






Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Europos Parlamento nariams, rinktiems Lietuvos Respublikoje

PAREIŠKIMAS

2015 10 05
Vilnius

Europos Vadovų Taryba (EVT) sprendimus paprastai priima bendru sutarimu, tačiau 2015 m. rugsėjo 23 d. EVT vadovų pareiškimas dėl trumpojo laikotarpio priemonių dėl nelegalių imigrantų srauto į Europos Sąjungą nebuvo priimtas vieningai.

EVT sprendimai nėra ES teisės aktai. EVT sprendimai tik nustato bendrą ES politikos kryptį ir prioritetus. Privalomus vykdyti ES teisės aktus priima ES Taryba, t. y. 28 ES valstybių narių įgalioti atstovai konkrečioje srityje. ES Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymais, vykdo derybas ir priima teisės aktus, dažniausiai kartu su Europos Parlamentu pagal bendro sprendimo procedūrą. Ši procedūra taikoma tose politikos srityse, kurios yra išimtinė ES kompetencija arba dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis. Pagal 2009 m. pasirašytos Lisabonos sutarties nuostatas Lietuvos Respublika ES Taryboje turi 0,58% balsų. Toks yra Lietuvos valstybės lygiateisiškumo Europos Sąjungoje matas. Vokietijos finansų ministras V. Šoiblė jau pareiškė, kad būtina skubiai priimti bendrą ES įstatymą dėl imigrantų priėmimo, nes tokios procedūros, anot V. Šoiblės, numatytos Lisabonos sutartyje. Lisabonos sutartis nebuvo pateikta Lietuvos Tautai tvirtinti referendumu, o tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją.

ES Teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos sprendimai dėl nelegalios imigracijos, pavadinti sprendimais dėl Italijos ir Graikijos labui nustatomų laikinųjų priemonių tarptautinės apsaugos srityje, buvo priimti 2015 m. rugsėjo 14 d. (dėl 40 000 nelegalių imigrantų privalomo padalinimo valstybėms narėms) ir rugsėjo 22 d. (dėl 120 000 nelegalių imigrantų privalomo padalinimo valstybėms narėms), Lietuvos Respublikai šiuose posėdžiuose atstovavo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Šie privalomi nelegalių imigrantų padalinimai nustatyti dvidešimt trims, bet ne visoms dvidešimt aštuonioms valstybėms narėms. Privalomo nelegalių imigrantų priėmimo iš Graikijos ir Italijos išvengė Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė.

2015 m. rugsėjo 14 d. ir rugsėjo 22 d. ES Tarybos sprendimai priimti nevieningai, nors ES teisė nustato, kad ES Taryba turi balsuoti vieningai dėl klausimų, kurie yra opūs ir visų pirma – dėl bendros užsienio ir saugumo politikos. Kadangi šie ES Tarybos sprendimai priimti ne vienbalsiai, t. y. pažeidžiant nustatytą tvarką, jie yra neteisėti. Neteisėtų sprendimų valstybės narės vykdyti neprivalo, todėl jie turi būti nedelsiant nustatyta tvarka apskųsti ar pakeisti vieningu sutarimu. ES vadovų ir didžiųjų ES valstybių grasinimai naudoti prievartą prieš nepaklusnias valstybes nares griauna esminius ES principus, kurie yra ES kūrimo pamatas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dar iki šių neteisėtų ES Tarybos sprendimų priėmimo 2015 m. rugsėjo 10 d., priėmė nutarimą Nr. 958, kuriuo Vidaus reikalų ministerijai pavesta koordinuoti nelegaliai į ES patekusių užsieniečių perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, o rugsėjo 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1007 sudaryta tarpžinybinė komisija.

Nekontroliuojamas nelegalių imigrantų į ES antplūdis tęsiasi. 2015 m. ES jau priėmė 500 000 pabėgėlių. Į ES masiškai plūsta ir jai priešiški asmenys – islamo valstybės (Daesh) teroristinė organizacija paskelbė, kad su imigrantų srautu į ES jau atsiuntė 4000 teroristų. ES vadovybė nesiima jokių priemonių, kad būtų sunaikinti terorizmo židiniai Artimuosiuose Rytuose, skatinantys masinę emigraciją, ir yra nusikalstamai neveikli. Dėl šių priežasčių sparčiai didėja grėsmė ES valstybių narių išlikimui.

Tokia situacija provokuoja ES valstybių narių tarpusavio konfliktus ir nevaldomą Europos Sąjungos griovimą, visuotinį chaosą.

Reaguodami į susidariusią situaciją, kreipiamės į Jus, kviesdami skubiai imtis šių priemonių:

1. Sustabdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 958 ir rugsėjo 21 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1007 vykdymą.

2. Skubiai sušaukti Lietuvos Valstybės gynimo tarybos posėdį dėl Lietuvos Respublikos užsienio politikos keitimo ir pripažinti būtinumą koordinuoti savo veiksmus su Rytų Europos ES valstybėmis narėmis, derinti su jomis ES Taryboje priimamus sprendimus, vengti tarptautinių provokacijų ir konfliktinių tarpvalstybinių santykių.

3. 2015 m. rugsėjo 14 d. ir rugsėjo 22 d. ES Tarybos sprendimus pateikti ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui, nes tai yra valstybės saugumo ir išlikimo klausimai.

4. Skubiai priimti Seimo nutarimą rengti referendumą dėl Lisabonos sutarties (Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo).

5. Nelegalių imigrantų, patenkančių į ES ir Lietuvos Respubliką, klausimus spręsti pagal galiojančius ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Imigrantams netaikyti jokių išimčių, socialinės ir kitos garantijos neturi pranokti garantijų, teikiamų Lietuvos Respublikos piliečiams. Įstatymų projektų dėl nelegalių imigrantų įkurdinimo Lietuvoje išimčių svarstymą būtina nutraukti.

6. Inicijuoti skubų realios, o ne formalios ES išorinių sienų apsaugos klausimų svarstymą EVT, ES Taryboje ir Europos parlamente.

7. Lietuvoje rinkti europarlamentarai privalo koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje ir derinti juos su Lietuvos Respublikos vykdomąja valdžia.

8. Lietuva turi skubiai inicijuoti JTO Saugumo Tarybos posėdį dėl ginkluotų konfliktų ir kovos su teroristais Sirijoje, Irake ir Libijoje sprendimo.

Šį pareiškimą kviečiame pasirašyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus ir Aukščiausiosios Tarybos, 1990 m. kovo 11 d. atkūrusios Lietuvos valstybės nepriklausomybę, deputatus, dabartinius ir buvusius Lietuvos Respublikos Seimo narius, Lietuvoje rinktus europarlamentarus.

Lietuvos Respublikos Seimo narys
Audrius Nakas

Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras
Zigmas Vaišvila