2023 m. rugsėjo 26 d.

 

Garsiojo pedofilo M.Klabino pėdsakai – vėl Vilniuje

Paskelbta: 2010-09-27 08:50 Autorius: ekspertai.eu
M. KlabinasRugsėjo 21 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai darbo vietose sulaikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėją 35 metų Liną Andriuškevičienę, advokatą Petrą Butkevičių ir bendrovės „Baltijos turto holdingas“ darbuotoją Arūną Antanaitį. Skelbiama, kad įtariama, jog jie vykdė Izraelio piliečio (jam išimties tvarka suteikta ir Lietuvos pilietybė) Meiro Klabino užsakymą kenkti jo buvusiems verslo partneriams.Kaune gimęs M. Klabinas Lietuvoje išgarsėjo praėjusiame dešimtmetyje. Spaudoje jo pavardė mirgėjo kilus skandalui dėl 1999-iais už vieną litą privatizuoto „Lietuvos kuro“. Prieš kelis metus “Laisvas laikraštis” gavo dokumentus, įrodančius, kad Kaune už grupinį nepilnametės išžaginimą teistam M. Klabinui prezidentas Algirdas Brazauskas įtartinomis aplinkybėmis 1996 metais išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę. „Lietuvos kuro“ turtas po privatizacijos buvo mikliai išparduotas už didžiulius pinigus. Liko tik keliasdešimt milijonų litų šios įmonės skolų, kurias turėjo padengti valstybė. Pasak pareigūnų, jau ir taip turtingas buvęs M. Klabinas po „Lietuvos kuro“ privatizacijos ir įmonės turto išparceliavimo praturtėjo dar labiau. Specialiųjų tarnybų žiniomis, jis turi namus Kanuose ir Londone, Šveicarijoje ir Austrijoje. Lietuvoje jis nuolat negyvena, bet dažnai čia lankosi, turi čia keletą bendrovių. Viena iš bendrovių, kurios bendrasavininkis – M. Klabinas, - „Vilniaus sadutė“. Kilus nesantaikai tarp jo ir kitų akcininkų prasidėjo kova ir bylinėjimasis dėl turto. Įtariama, kad M. Klabino iniciatyva kitos jo įmonės „Baltijos turto holdingas“ (įsikūrusios tame pačiame J. Basanavičiaus gatvės name kaip ir „Vilniaus sadutė“) darbuotojas A. Antanaitis ėmė ieškoti būdų „prispausti“ buvusius darbdavio verslo partnerius. Įtariama, kad tam A.Antanaitis į pagalbą pasitelkė buvusį FNTT pareigūną, o dabar – advokatą P. Butkevičių. Pastarasis kreipėsi pas buvusią kolegę L. Andriuškevičienę. Šių metų pradžioje FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos „Vilniaus sadutėje“ . M. Klabinas šioje byloje liudytojas. STT duomenimis, advokatas su tyrėja dažnai susitikinėdavo: P. Butkevičius nurodinėdavo, ką reikia padaryti byloje, o L. Andriuškevičienė detaliai pasakodavo apie tyrimą, t.y. atskleisdavo ikiteisminio tyrimo duomenis. Ši byla artėjo prie pabaigos, ji jau greitai turėjo keliauti į teismą, bet įsikišo STT. FNTT tyrėja įtariama piktnaudžiavimu tarnyba ir ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimu. P. Butkevičius ir A. Antanaitis įtariami kurstymu piktnaudžiauti ir atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis. M. Klabinas, pareigūnų žiniomis, šiuo metu yra užsienyje. D.Grybauskaitės pėdsakas “Lietuvos kuro” privatizavimo istorijoje Kažkada Lietuvos naftos produktų prekybos monopolistė AB “Lietuvos kuras”  1999 m. pabaigoje buvo už vieną litą parduotą tariamai Olandijos bendrovei „Kopske“. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad „Lietuvos kurą“, suklastojęs minėtos Olandijos kompanijos prezidento įgaliojimą,  įsigijo senas recidyvistas, Kaune už grupinį nepilnametės išžaginimą teistas Izraelio pilietis Meiras Klabinas. Tam pačiam M.Klabinui prezidentas A.Brazauskas 1996 m. už keliasdešimt tūkstančių dolerių kyšį suteikė Lietuvos pilietybę išimties tvarka. Už litą įsigytą „Lietuvos kuro“ turtą M.Klabinas su savo sėbrais mikliai išpardavė, o valstybei beliko tik dengti daugiau nei 50 mln. litų „Lietuvos kuro“ skolas tai pačiai valstybei. Nors 2000 m. Pradžioje laikraščiai rašė, kad „Lietuvos kurą“ įsigijo sukčius, tačiau tai nesutrukdė tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui ir Finansų viceministrei Daliai Grybauskaitei pervesti iš valstybės biudžeto į sukčių kontroliuojamo „Lietuvos kuro“ sąskaitą dar 18 mln. litų tariamos valstybės skolos. “Laisvas laikraštis“ gavo dokumentus, įrodančius, kad 1999 m. pabaigoje Finansų viceministrė Dalia Grybauskaitė buvo asmeniškai atsakinga už valstybės suteiktų „Lietuvos kurui“ paskolų gražinimą. Tuo metu Lietuvos Respublika buvo garantavusi už „Lietuvos kurui“ suteiktas užsienio subjektų 9,2 mln. eurų ir 324 tūkst. dolerių paskolas. D.Grybauskaite savo rašte nurodė, kad reikia atidėti skolų valstybei mokėjimą iki 2015 m. Ir įpareigoti įkeisti Finansų ministerijai ilgalaikį turtą, kad būtų užtikrintos valstybės skolų gražinimas. Savo rašte Valstybinei užsienio paskolų komisijai D.Grybauskaitė rašė, kad pagal 1999 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą „Lietuvos kuro“ turto vertė yra 184 mln. Litų, o skolos – net 144 mln. Litų, todėl turto ir skolų santykis yra 1,28.  „Kadangi bendrovėje apie 40 proc. turto sudaro komercinėje veikloje nedalyvaujantis, neefektyvus turtas, yra žemas ilgalaikio turto išnaudojimo koeficientas, kuris lygus – 0,88“, - rašė D.Grybauskaitė. Nors Finansų ministre savo rašte pripažįsta, kad „Lietuvos kuras“ 1999 m. gruodžio 20 d. buvo skolingas valstybei 7,6 mln. Eurų, tačiau ji nieko nepadarė, kad po kelių mėnesių Vyriausybė į "Lietuvos kuro“ sąskaitas pervestų dar 18,8 mln. Litų. Negana to, kad  D.Grybauskaitės parašas yra ant Hipotekos lakšto, kuriuo „Lietuvos kuras“ už skolas valstybei įkeitė savo dalį turto, tačiau geriausiose vietose esančias degalines M.Klabinas sugebėjo atskirti ir jas atskirai parduoti. Kodėl D.Grybauskaitė nepasirūpino, kad už skolas būtų įkeistas vertingiausias ir likvidus "Lietuvos kuro“ turtas, o ne „keli garažai“, klausimas dar liko neatsakytas. Po to, kai M.Klabinas įkeitė D.Grybauskaitei menkavertes ir provincijoje esančias degalines, M.Klabinas geriausias degalines perpardavė kitai savo įmonei ir taip sugebėjo išvengti kreditorės - D.Grybauskaitės atstovaujamos valstybės pretenzijų. Seimo Antikorupcijos komisija 2002 m. paprašė generalinį prokurorą įvertinti 1999 m. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB "Lietuvos kuras" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jos vykdymo kontrolę, ištirti įmonės veiklą po privatizavimo, įmonei nenaudingų sandorių sudarymą, bankroto aplinkybes, įvertinti bankroto priežastis, patikrinti, ar degalinių valdymo (operatoriaus) sutartis su UAB "Baltic Petroleum" neprieštarauja privatizavimo sutarčiai, taip pat pateikė kitus pasiūlymus. Komisijos įtarimai pasitvirtino Gautose Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus išvadose minima, kad privatizavimo sutartimi nebuvo nustatytas investicijų grafikas ir tokiu būdu faktiškai pirkėjas atleistas nuo savalaikio investavimo ir baudų mokėjimo. Bankroto bylos iškėlimą AB "Lietuvos kuras" įtakojo ir dvi paminėtinos AB "Lietuvos kuras" 2001 m. sudarytos sutartys. 2001-03-15 degalinių valdymo (operatoriaus) sutartimi (kuri pagal turinį laikytina turto nuomos sutartimi) su UAB "Baltic Petroleum" pažeisti privatizavimo sutarties reikalavimai, nes perduoti degalinių "Lietuvos kuras" negalėjo be Valstybės turto fondo sutikimo. Sutartis sudaryta "Lietuvos kurui" nenaudingomis sąlygomis, neužtikrinti jo turtiniai interesai. Kadangi K.Stragys ir M.Klabin buvo abiejų įmonių ("Lietuvos kuras" ir "Baltic Petroleum") valdybos nariai, derybos dėl sutarties sudarymo iš abiejų šalių faktiškai vyko tarp tų pačių asmenų ir galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso. 2001-03-01 paskolos sutartis su "Rosh Credit International s.ah." dėl 649 tūkst. JAV dolerių yra aiškiai nenaudinga "Lietuvos kurui", abejotinas jo galėjimas vykdyti įsipareigojimą sumokėti 0,5 mln. JAV dolerių baudą. "Rosh Credit International s.ah." 2001-04-01 perdavė reikalavimo teisę UAB "Baltic Petroleum", kuri 2001-04-19 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina prielaida, kad minėta nepalankia paskolos sutartimi ir skubotu reikalavimo teisės perleidimu, tų pačių asmenų dalyvavimu sandoriuose iš abiejų šalių galėjo būti paruošta programa dėl bendrovės bankrutavimo, tačiau tai turėtų nustatyti tardymas ir visos šios aplinkybės turi būti ištirtos baudžiamojoje byloje.
 
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras