Gegužės viduryje NATO kovinė grupė turės įrodyti, kad yra pasirengusi ginti Lietuvą

„NATO priešakinių pajėgų batalionas yra kur kas daugiau nei tarptautinis svarbią misiją vykdantis karinis vienetas. Tai – konkretus ir įgyvendintas mūsų sąjungininkų garantijų ir bendradarbiavimo įrodymas. Efektyvus atgrasymas bei gynyba prie Rytinių NATO sienų – mūsų visų bendras įsipareigojimas“, – sakė vasario 6 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sveikindamas vadovavimą 7-ajai NATO priešakinių pajėgų bataliono (eFP) kovinės grupės rotacijai Lietuvoje perėmusį  Vokietijos kariuomenės  pulkininką leitenantą Axelį Niemanną  (Axel Niemann). Jis vadovaus jau trečiąsias dislokavimo Lietuvoje metines mininčiai daugiatautei kovinei grupei, kurioje per tuos metus tarnavau jau daugiau nei 8 tūkst. karių iš 9 NATO šalių.

Daugiatautė kovinė grupė yra Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“  dalis.  Be Vokietijos, kuri  naujajai  pusės metų  rotacijai čia dislokavo savo 371-ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną iš Marienbergo, pajėgas į 1, 2 tūkst. karių dydžio kovinę grupę taip pat atsiuntė Nyderlangai, Norvegija, Kroatija, Čekija, Belgija, Liuksemburgas ir Islandija.

Iškilmingoje ceremonijoje Rukloje, kurios metu rikiuotėje stovėjo visa kovinė grupė, taip pat dalyvavo  Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn,  Lietuvos  kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado (generalinio inspektoriaus) pavaduotojas viceadmirolas Joachim Rühle, kiti aukšti  Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių atstovai, svečiai.

Prieš perduodamas eFP kovinės grupės vėliavą naujajai rotacijai,  tarnybą Lietuvoje baigęs kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Rouven Habel įvertino pasiektus kovinės grupės  rezultatus.

„Man buvo didelė garbė ir džiaugsmas kaip vadui kartu su Jumis tarnauti pas mūsų kolegas lietuvius tarptautiniame kontekste. Bet pridursiu: grįžę namo neatsipalaiduokite, panaudokite savo puikius įgytus įgūdžius,“ – sakė jis. 

Prieš tai jis lietuvių brigados karines pratybas „Iron Wolf“, vykusias 2019 m. rudenį, pavadino įtemptos viešnagės Lietuvoje kulminacija. 

„Visai kovinei grupei tai buvo išties pati geriausia diena. Kartu su visais kariais mes pasiekėme savo tikslą – puikią parengtį, ir tai buvo patvirtinta NATO sertifikatu,“ – pabrėžė plk. ltn. R. Habel.

Tarnybą Lietuvoje pradedančio plk. ltn. Niemanno ir jam pavaldžių karių laukia daugybė mokymų ir pratybų. 7-osios rotacijos kulminacija taps JAV pajėgų rengiamos pratybos „Eurpos gynėjas 2020“ (angl. „Defender Europe 2020“) vasaros pradžioje. Jų metu, gegužės viduryje, vyks ir sertifikavimo pratybos „Saber Strike 20“ – NATO kovinė grupė turės įrodyti, kad yra pasirengusi ginti šalį ir Aljansą.

Daugiatautę kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, po vieną artilerijos bateriją, aprūpinimo ir logistikos kuopą,  taip pat karo policija ir medikai. NATO kovinė grupė iš viso turi 500 transporto priemones, tarp kurių – šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, koviniai tankai, ratuotieji  šarvuočiai, šarvuotieji transporteriai, haubicos, iš dalies šarvuoti sunkvežimiai.

NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo istorinis sprendimas, kurį NATO šalių viršūnių vadovai priėmė 2016 m. liepą – nuo 2017 m. sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes. Šios pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė užtikrina aukštą parengties ir sąveikumo lygį.

Pirmieji į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje  2017 m. sausį su karine technika ir ginkluote atvyko vadovaujančios šalies –  Vokietijos –  kariai. Vėliau grupės pajėgumus kariais ir karine technika  sustiprino  Belgija, Kroatija, Liuksemburgas, Nyderlandai,  Norvegija, Prancūzija. 

Šaltinis: KAM