2024 m. lapkričio 25 d.

 

Gėjų engėjai Lietuvoje vis dar spurda prieš kitoniškumo ir įvairovės vertybes

40
Paskelbta: 2022-04-15 18:04 Autorius: ekspertai.eu
Jaunajai kartai tos pačios lyties poros bučinys jau seniai nėra sensacija. Jie žiūri filmus ir serialus įvairiose užsienio platformose, pavyzdžiui, „Netflix“. Šiuolaikiniame pasaulyje homoseksualumas yra norma. Reikia mokytis priimti LGBT+ žmones ir leisti sau pakeisti savo nuomonę.


Iš beveik dviejų dešimčių nominacijų Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2020–2021 Vaivorykštės kategorijoje visuomenės ir komisijos balsavimu buvo atrinktos trys didžiausio atgarsio LGBT+ teisių srityje sulaukusios iniciatyvos. Apie tai skelbiama kitoniškų, įvairovę pripažįstančių žmonių pranešime „Vaivorykštės apdovanojimo nominantai požiūrį į LGBTQ+ teises keičia viešumu“.

Su „Kaunas Pride“ atstove Viktorija Kolbešnikova, organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstove Rasa Račiene bei Nagliu Bierancu ir Luku Griciumi kalbamės apie proveržį LGBT+ teisių ir matomumo didinimo srityje, kurį jiems pavyko pasiekti 2021 metais.

„Kaunas Pride“ ir kova už teisę žygiuoti pagrindinėje Kauno gatvėje


2021 m. rugsėjo 4 d. Kaune vykusios „Kaunas Pride“ eitynės tapo bene ryškiausiu LGBT+ bendruomenės matomumo didinimo įvykiu. Eitynėms aršiai priešinosi Kauno miesto savivaldybė, organizatoriai teisę į taikius susirinkimus turėjo ginti teisme. LGBT+ teisių gynėjai prisiminė pirmąsias „Baltic Pride“ eitynes Vilniuje 2010 m. Po vienuolikos metų Kaune pasikartojo panašus scenarijus: priešiškai nusiteikusi minia svaidėsi kiaušiniais, įžeidimais, o tikinčių būrelis „apsiginklavo“ maldomis.

Vis dėlto, LGBT+ bendruomenė pasiekė pergalę – renginys įvyko beveik be incidentų, suteikė taip reikalingo matomumo Kauno LGBT+ bendruomenei, paskatino diskusijas visuomenėje.

„Kaunas Pride“ atstovė Viktorija Kolbešnikova sako, kad šis savanoriškais pagrindais organizuotas LGBT+ bendruomenės renginys tapo savotiška atsvara neapykantai, nelygybei, draudimams ir išnaudojimui, o susidūrus su neteisybe, žmonės gali labai daug.



- „Kaunas Pride“ sulaukė net 29 nominacijų Vaivorykštės apdovanojimui. Tai – viena geriausiai LGBT+ bendruomenės patiriamus iššūkius 2021 m. atskleidžiančių iniciatyvų. Ką apie mūsų visuomenę atskleidė „Kaunas Pride“ ir kokias pamokas išmokome?

- Išties, LGBT+ bendruomenė patiria daug iššūkių, dėl to eitynės, protestai ir yra organizuojami. Džiugu, kad „Kaunas Pride“ iniciatyva sulaukė didelio rezonanso ir tapo ne tik savivaldybės, bet ir nacionaliniu renginiu. Nominacijų skaičius parodo, kad bendruomenei tai buvo labai svarbu. Todėl ir norisi kalbėti apie tai kam ir kaip renginys buvo organizuojamas.

„Kaunas Pride“ komanda pasiūlė alternatyvą, prie kurios prisijungė labai daug žmonių tiek iš bendruomenės, tiek ją palaikančių. Pusmetį planuotas renginys atskleidė, kaip svarbu yra dirbti įvairioje komandoje. „Kaunas Pride“ buvo visiškai savanoriškais pagrindais veikianti iniciatyva, žmonės su skirtinga patirtimi įsijungė į komandą, tai buvo žmonės iš socialinio centro „Emma“, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos, queer festivalio „Kreivės“, „Sapfo“ festivalio, socialinio ir kultūrinio centro „Luna6“.

Skirtingos lytinės raiškos, seksualinės tapatybės, amžiaus, profesijos ir įgūdžių komanda  parodė, kad susidūrus su neteisybe, žmonės gali labai daug, kai organizuojantis svarbiausi aspektai yra tarpusavio santykiai, pagalba ir solidarumas, o ne finansavimas, institucinė ar politinių partijų parama.

Didžiulio masto įsitraukimas parodo, kad tarpasmeniniai ryšiai ir parama gali tapti atsvara neapykantai, nelygybei, draudimams ir išnaudojimui. Tai buvo renginys, pareikalavęs labai daug fizinių ir psichinių jėgų, tačiau galiausiai buvo aiškiai iškomunikuota, kad MES ESAME VISUR ir atpirkimo ožiais už visuomenės bėdas nesiruošiame būti, turime ir galime savo balsą reikšti ten kur esame, taip stiprindami patys save ir savo aplinką.

- Nepaisant Kauno miesto savivaldybės pasipriešinimo, eitynės sėkmingai įvyko Laisvės alėjoje. Kaip manote, ar Kaunas pradeda atsiverti LGBT+ bendruomenei? Ko reikia, kad LGBT+ bendruomenės nariai jaustųsi laukiami savo mieste?

- Miestas yra jame gyvenantys žmonės. Kaune, kaip ir visuose miestuose, gyvena, kuria, moka mokesčius ir LGBT+ bendruomenės nariai. Tai suvokti ypatingai svarbu Kaunui esant Europos kultūros sostine. Kaunas privalo būti saugiu ir draugišku miestu visiems savo gyventojams. „Kaunas Pride“ tai ir siekė išsakyti. Kultūros institucijų palaikymas buvo labai svarbus kovoje su savivaldybe. Laikome tai ir miesto, jame veikiančių kultūrinių iniciatyvų įgalinimu. Jos turėjo pasakyti, kad savo aplinkoje nenori homo/transfobijos, ir drąsiai jungėsi prie eitynių.

Miestas tampa miestu tik su visa savo įvairove, taip pat ir kultūrine. Miestas turi būti atviras visiems. Saugumas leidžia žmonėms drąsiau dalintis savo idėjomis ir turtinti vienas kito supratimą apie save ir supančią aplinką. LGBT+ žmonėms reikia „savų“, reikia žinoti apie draugiškas iniciatyvas ir erdves, tik tuomet jie jausis laukiami ir vertinami, galės atskleisti savo talentus be baimės. Pride eitynės yra išbandymas miestui. Mums buvo svarbu kalbėti ne tik apie LGBT+ situaciją Lietuvoje, bet ir susirinkimo įstatymą, kuris yra aktualus visai visuomenei. Teisė į susirinkimą yra viena kertinių demokratijos sąlygų.

- Kokie „Kaunas Pride“ komandos ateities planai? Ar planuojamos eitynės ir kituose Lietuvos miestuose?

- Planus padiktuos ateitis, kol kas tai buvo iniciatyva, siūlanti kovoti už save taip, kaip komanda sutaria. Tai ir paskatinimas organizuotis savo miestuose, kalbėti apie konkrečias problemas lokaliu mastu, nes niekas kitas geriau už mus pačius nežino savo miesto, vietovės ypatybių. „Vilnius Pride“, kaip autonominis protestas už LGBT+ teises, padėjo pamatus „Kaunas Pride“, o iš to išaugo savitarpio pagalbos tinklas „Trans autonomija“. Pride metu surinktos lėšos jau prisidėjo prie trans asmenų teisinių ir medicininių procedūrų, kurių neužtikrina Lietuvos respublika, finansavimo. Tai tęsis ir toliau. Kol mumis nesirūpina valstybė, mes privalėsime rūpintis vieni kitais.

Rasa Račienė ir LGBT+ vaikų mamų sąjūdis


Visuomenėje kilus aršioms diskusijoms tos pačios lyties porų partnerystės klausimu susidarė savotiškas lyderystės vakuumas, kurį užpildyti nepabūgo LGBT+ bendruomenei priklausančią dukrą turinti Rasa Račienė. Motinos meilė savo vaikui ir lūkestis, kad jis turės lygias galimybes yra tos žmogiškosios vertybės, kurioms pasipriešinti nedrįso net didžiausi tos pačios lyties porų partnerystės oponentai.

Rasa Račienė paskelbė atvirą laišką Prezidentui ir nurodė stovėsianti prie Prezidentūros tol, kol Prezidentas su ja susitiks ir išklausys. Netrukus palaikymą jai išreiškė daugelis neabejingų mamų, susitikimas įvyko ir kartu su kitais LGBT+ žmonių artimaisiais buvo įsteigta organizacija „Mamos už LGBTQ+ vaikus“, jau spėjusi nuveikti prasmingų darbų. Rasa Račienė sako, kad susitikimas su Prezidentu suteikė papildomo viešumo, tačiau nepadėjo valstybės vadovui apsispręsti tos pačios lyties partnerystės klausimu.

- Esate nominuota net dviejose Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų kategorijose. Ar didelis matomumas visuomenėje prisideda prie jūsų siekiamų tikslų?

- Žinoma. Viešumas ir matomumas prisideda prie problemos atskleidimo ir išaiškinimo visuomenei. Kuo labiau esi matomas, tuo lengviau siekti savo tikslų.

- Kartu su kitomis LGBT+ vaikų mamomis ir artimaisiais įkūrėte organizaciją „Mamos už LGBTQ+ vaikus”. Kodėl nusprendėte formalizuoti veiklą ir ką jau spėjote nuveikti padedant LGBT+ žmonėms ir jų artimiesiems?

- Poreikis įkurti organizaciją brendo keletą metų. Pastarieji įvykiai ir buvimas viešumoje ir padiktavo poreikį šiai organizacijai atsirasti. Svarbu, kad kalbėtume ne po vieną, o bendrai iškomunikuotume tai, ką nori pasakyti LGBT+ vaikų tėvai ir artimieji.

Aplink mus buriasi ir ne mūsų vaikai. Turime projektų, kurie yra susiję su LGBT+ žmonių matomumo didinimu. Taip pat paskelbėme apie fondo, kuris yra skirtas gauti finansinę paramą psichologinei pagalbai, įkūrimą. Fondo lėšomis kompensuojame psichologo konsultacijų išlaidas tiems žmonėms, kuriems psichologinė pagalba yra per brangi. Šiuo metu esame gavę jau penkias knygas anglų kalba. Skaitome jas, nes turime tikslą lietuvių kalba išleisti knygą LGBT+ vaikų tėvams ir artimiesiems. Taigi nuo lapkričio mėnesio mūsų organizacijai jau pavyko nemažai nuveikti.

- Ne visi LGBTQ+ žmonių artimieji atvirai kalba apie savo patirtis. Kaip manote, kodėl svarbu LGBT+ artimiesiems kalbėti apie savo patirtis? Kokią kainą turi šis atvirumas?

- Kiekvienas žmogus turbūt subręsta tam tikriems veiksmams. Aš ir mano bendražygės Jolanta bei Lina viešai kalbame apie tai, kad mūsų vaikai ir artimieji priklauso LGBT+ bendruomenei. Jaučiame poreikį viešai kalbėti apie problemas, su kuriomis jie susiduria. Kadangi ne pirmus metus lankau psichologinės paramos grupę LGBT+ artimiesiems ir ten susitinku su tėvais, kurie viešai nekalba apie savo patirtis, puikiai suprantu ir juos. Puikiai suprantu nekalbėjimo priežastis: neigiamą visuomenės požiūrį į LGBT+ žmones ir viešą kalbėjimą šia tema. Tikrai ne visi yra tam pasiruošę, nors ir myli savo vaikus. Tačiau reikia pasakyti, kad yra tėvų, kurie nepripažįsta savo vaikų dėl priklausymo LGBT+ bendruomenei. Tai – skaudi tema. Manau, kad kiekvienas viešas mamos ar kito LGBT+ žmogaus artimojo pasisakymas paskatina ir tėvus, kurie yra priešiškai nusiteikę prieš savo vaikus, suklusti ir įsiklausyti. Tikiuosi, kad mūsų žodžiai pasiekia ir tų tėvų ausis ir širdis.

- Didelio visuomenės palaikymo sulaukė jūsų kreipimasis ir susitikimas su Prezidentu. Kaip manote, ar artimiausioje ateityje galime tikėtis esminio Lietuvos valdžios atstovų požiūrio į LGBT+ žmonių teises pokyčio?

- Labai norėčiau tikėti, kad tas pokytis įvyks, bet tuo pačiu noriu pasakyti, kad to, kas įvyko susitikus su prezidentu, aš tikrai nelaikau reikšmingu įvykiu. Galbūt tai padidino matomumą, tačiau realių sprendimų visiškai nepaveikė. Galbūt istorija ateityje parodys, kad tai buvo svarbu, bet šiandien sakyčiau, kad šis susitikimas buvo svarbus tik dėl viešumo, tačiau nepadėjo apsispręsti mūsų valstybės vadovui.

Organizavome susitikimus ir su parlamentarais. Nusiteikimas Seime įvairus: yra palaikančių, yra nepalaikančių. Nežinau kiek parlamentarus gali paveikti mūsų pastangos, bet manau, kad mes nesustosime ir toliau kalbėsimės su politikais.

Naglis Bierancas, Lukas Gricius ir pastangos didinti LGBT+ žmonių matomumą visuomenėje


Naglis Bierancas ir Lukas Gricius Vaivorykštės apdovanojimui nominuoti už žurnalo „L’Officiel Lithuania“ 2021 m. vasario mėnesio viršelį, kuris sulaukė išskirtinio dėmesio. Tai – pirmasis toks žurnalo viršelis Lietuvoje, kuriame pavaizduota tos pačios lyties visuomenėje žinoma pora.

Naglis Bierancas ir Lukas Gricius LGBT+ žmonių matomumą visuomenėje didina pasitelkdami savo žinomumą visuomenėje ir socialinių tinklų sekėjų būrį. Naglis – vienas žinomiausių nuomonės formuotojų Lietuvoje ir visi renginiai, kuriuose pasirodo neseniai užsienyje susituokusi pora, generuoja naujas antraštes. Naglis ir Lukas sako specialiai dėmesio nesiekiantys, bet net ir paprastas bučinys „M.A.M.A.“ muzikos apdovanojimų ceremonijoje tampa vakaro tema, nes jie – tos pačios lyties pora, o žinomi asmenys, neslepiantys priklausymo LGBT+ bendruomenei Lietuvoje vis dar yra retas reiškinys.

- Esate nominuoti Vaivorykštės apdovanojimui už 2021 m. vasario mėnesio žurnalo „L’Officiel Lithuania“ viršelį. Tai – pirmasis toks žurnalo viršelis Lietuvoje, kuriame pavaizduota tos pačios lyties visuomenėje žinoma pora. Ar pozuodami žurnalo viršeliui susimąstėte, kad viršelis sulauks tokios pozityvios reakcijos?

- Apie tai daug nesvarstėme. Gyvename saugioje ir tolerantiškoje aplinkoje, galbūt net savotiškame „burbule“, kuriame jaučiamės savo draugų ir aplinkinių priimti. Taigi neturėjome nepagrįstų baimių. Net ir ruošdamiesi viršelio fotosesijai mes negalvojome, kas bus, kai pasirodys žurnalo numeris, kokia galėtų būti visuomenės reakcija. Labiau koncentravomės į turinį, turėjome nemažai techninių susitikimų apie tai, ką mes norime pasakyti šia fotosesija.

Sulaukėme labai daug teigiamų atsiliepimų, pasidalijimų ir komplimentų. Buvo malonu sulaukti gražių žodžių. Žinoma, buvo ir neigiamų atsiliepimų, bet jų gyvenant viešą ir atvirą homoseksualaus žmogaus gyvenimą, atsiranda dažnai.

Žurnalo redaktoriai pranešė, kad tai – vienas perkamiausių žurnalo numerių. Tai parodė, kad nepaisant didžiosios dalies visuomenės neigiamo nusiteikimo, daugeliui žurnalo skaitytojų tai buvo įdomu.

- Viešų asmenų pripažinimas, kad priklauso LGBT+ bendruomenei Lietuvoje vis dar sulaukia audringos visuomenės reakcijos. Kas jus paskatino drąsiai kalbėti apie savo santykius?

- Meilė (juokiasi – aut. past.). Kai pripažinome savo šiltus jausmus vienas kitam ir nusprendėme gyventi kartu tai buvo taip akivaizdu, kad būtų neįmanoma gyventi po vienu stogu ir bandyti kažką nuslėpti. Jei aš ar Lukas visuomenėje būtume mažiau žinomi žmonės, tai būtų galima žaisti „katės ir pelės“ žaidimą. Kadangi esame vieši žmonės, mums buvo akivaizdu, kad nieko nepaslėpsime.

Anksčiau susimąstydavau, kad jei sutikčiau artimą žmogų ir jis nenorėtų viešinti mūsų santykių, turbūt juos ir slėpčiau. Nebandyčiau įkalbinėti, nes gerbiu kiekvieno žmogaus apsisprendimą. Juk nemažai homoseksualių žmonių Lietuvoje vis dar slepia savo seksualinę orientaciją. Tačiau mūsų santykių atveju viskas buvo labai paprasta ir aišku: mums nereikėjo kalbėti ir tartis, ką daryti. Gal iš Luko pusės buvo didesnis paskatinimas: „Na tai kada čia reikia visiems pranešti?“ Nenorėjome laukti, kol kas nors sužinos ar pradės rašyti žiniasklaida. Nesmagu kai spauda kuria straipsnius remdamasi gandais. Todėl norėjome patys viską greičiau pasakyti, kad žiniasklaida remtųsi informacija iš mūsų. Apie savo santykius pranešėme savo socialiniuose tinkluose ir atsiribojome nuo komentarų portalams.

- Jūsų bučinys „M.A.M.A.“ muzikos apdovanojimuose sulaukė didelio dėmesio. Kokią žinutę norėjote perduoti bučiniu tiesioginiame eteryje? Kaip manote, kada tos pačios lyties poros bučinys mūsų visuomenėje nebetaps sensacija?

- Man atrodo, kad tai nėra sensacija. Mūsų aplinkai irgi taip neatrodo. Nesitikėjome, kad mūsų bučinys sulauks tiek dėmesio visuose portaluose ir užgoš net kai kurias nominacijas. Norėtųsi, kad ateityje nebūtų tokio padidinto dėmesio ir „fejerverkų“. Mes nesijaučiame, kad darytume kažką, kas atkreiptų dėmesį į save.

Jaunajai kartai tos pačios lyties poros bučinys jau seniai nėra sensacija. Jie žiūri filmus ir serialus įvairiose užsienio platformose, pavyzdžiui, „Netflix“. Šiuolaikiniame pasaulyje homoseksualumas yra norma. Reikia mokytis priimti LGBT+ žmones ir leisti sau pakeisti savo nuomonę. Aš irgi daug ko nesuprantu ir nežinau, bet stengiuosi nebūti kategoriškas. Stenkimės būti atviresni.



Atiduoti savo balsą už labiausiai įsiminusią žmogaus teisių iniciatyvą galite užpildę balsavimo anketą.

2022 balandžio 26 d. bus įteikti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai, kuriuos organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu, Nacionaline LGBT teisių organizacija LGL ir Moterų informacijos centru. Generalinis renginio rėmėjas „Swedbank“. Pagrindiniai rėmėjai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Britų taryba, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Integre Trans“, Norvegijos Karalystės ambasada, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Šaltinis: lgl.lt

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
40. Trigrašis
(2022-04-16 21:40:03)
(178.16.34.170) Parašė:

Gėjų engėjai?Kas tie,kurie spurda?Tikriausiai tie,kuriems kitas 3,14daras duria į šokolado skylę?reikėtų suprasti,kad jie ir yra tikrieji engėjai.



39. язычник Сколниециньш
(2022-04-16 20:27:37)
(80.89.77.102) Parašė:

Наступило время Пасхи. Католики, протестанты и другие христианине Пасху в этом году отмечают 17. и 18. апреля. Православная церковь Пасху отмечает 24., 25. апреля. Каждый год в Латвии возникает вопрос. Когда надо праздновать Пасху? Что такое Пасха? На эти вечные вопросы неспособны внятно ответить большинство христиан. У нас – в землях балтов – христианство нашим предкам насильно навязал Ватикан со своими вассалами. После смены различных управ, земли балтов оккупировала православная церковь (по своей сути православная церковь это очередной вассал Ватикана). Так крепостное право (узаконенное рабство) длилось до 1861. года. Православная церковь находиться под Московским патриархатом (на попечение Московского Кремля). Какого лешего в Латвии нужна православная церковь? Кого лешего латышам надо терпеть 5. колонну Кремля? Это даже я не могу понять. Когда Советский Союз оккупировал Латвию 17. июня 1940. года, язычество (диевтурибу) запретили, а православная церковь почти не пострадала. Диевтурибу уничтожили. Наши местные христиане и иудаисты сдали латвийского язычника и жреца Латвийских Богов Эрнеста Брастиня в руки НКВД (в руки чекистов), его арестовали 6. июля 1940. года и вывезли в ГУЛАГ. 1942. году его расстреляли. Скорей всего православная церковь приложила руку к смерти Эрнеста Брастиня. В эпоху свободы и демократии человек может верить во что угодно, даже в раввина Моисея или в раввина Исуса Христа, или в христианина Мухамеда. Всё-таки нам стоит знать историю авраамических религий – иудаизма, христианства и ислама – их кровавую историю. В нашем мире существует множество политеистических религий. Тогда зачем себя ограничивать монотеизмом? С благословением Богини Остары, язычник Сколниециньш ©Skolnieciņš 1999-bezgalība ;-) Skolnieciņš® ™Skolnieciņš #GoddessOstara #GoddessofSpring #GoddessofDawn #Eostre #Oestre #EasterHare #EasterBunny #EasterEggs #Easter #Ostern #Easter #БогиняОстара #БогиняВесны #БогиняРассвета #ПасхальныйЗаяц #ПасхальныйКролик #ПасхальныеЯйца #Пасха #17.04.2022. #18.04.2022.



38. pagāns Skolnieciņš
(2022-04-16 20:22:00)
(80.89.77.102) Parašė:

Ir Lieldienu laiks. Katoļiem, protestantiem un citiem kristiešiem šogad Lieldienas ir 17. un 18. aprīlī. Bet pareizticīgo baznīcai Lieldienas šogad ir 24., 25. aprīlī. Tomēr gadu no gada Latvijā uzvirmo jautājums. Kad tad patiesībā ir Lieldienas? Kas ir Lieldienas? Šie jautājumi ir mūžseni, pat lielākā daļa kristiešu nemācēs atbildēt uz šiem kutelīgajiem jautājumiem. Pie mums – baltu zemēs – kristietību varmācīgi uzspieda Vatikāns un Vatikāna vasaļi. Vēlāk mainoties dažādām varām, baltu zemēs iesoļoja pareizticīgo baznīca (pēc būtības pareizticīgo baznīca ir kārtējais Vatikānā vasalis). Tā arī mūsu senču strādināšana un kalpināšana turpinājās līdz 1861. gadam, kad dzimtbūšana tika atcelta. Mūsdienās pareizticīgo baznīca atrodas Maskavas patriarhāta (Maskavas Kremļa) pakļautībā. Kāda sumpurņa pēc Latvijas Republikā ir vajadzīga pareizticīgo baznīca? Kāda sumpurņa pēc latviešiem vajag šo Kremļa 5. kolonnu? To arī es pats līdz galam nesaprotu. Kad Padomju Krievija okupēja Latvijas Republiku 1940. gada 17. jūnijā dievturība tika uzreiz aizliegta, bet pareizticīgo baznīca no okupācijas praktiski necieta. Dievturība tapa iznīcināta. Mūsu vietējie kristieši un jūdaisti ziņoja par dievturu līderi un Latvju Dievu priesteri Ernestu Brastiņu NKVD darboņiem (čekistiem), rezultātā 1940. gada 6. jūlijā Ernestu Brastiņu arestēja un izveda uz Padomju Krieviju. 1942. gadā Ernestu Brastiņu notiesāja ar nāves spriedumu – nošāva. Pieļauju, ka arī pareizticīgo baznīcas garīdzniecība pielika izpalīdzīgu roku Ernesta Brastiņa nāvē. Mūsdienās cilvēks var ticēt jebkam, pat rabīnam Mozum vai rabīnam Jēzum Kristum, vai kristietim Muhamedam. Tomēr mums ir jāapzinās ābramisko reliģiju – jūdaisma, kristietības un islāma – asiņaino vēsturi. Pasaulē eksistē daudzas jo daudzas politeiskās reliģijas. Tad kāpēc sevi aprobežot ar monoteismu? Ar Dievietes Ostaras svētību, pagāns Skolnieciņš ©Skolnieciņš 1999-bezgalība ;-) Skolnieciņš® ™Skolnieciņš #GoddessOstara #GoddessofSpring #GoddessofDawn #Eostre #Oestre #EasterHare #EasterBunny #EasterEggs #Easter #Ostern #Easter #DievieteOstara #pavasaraDieviete #rītausmasDieviete #LieldienuZaķis #LieldienuTrusis #LieldienasOlas #Lieldienas #17.04.2022. #18.04.2022.



37. язычник Сколниециньш
(2022-04-16 20:18:20)
(80.89.77.102) Parašė:

Что такое свобода веры? Есть ли в нынешней Европе свобода веры? Есть ли свобода веры в Латвии? 9. статья Европейской конвенции по правам человека говорит нам, что каждый имеет право на свободу мысли, совести и религии; это право включает свободу менять свою религию или убеждения и свободу исповедовать свою религию или убеждения как индивидуально, так и сообща с другими, публичным или частным порядком в богослужении, обучении, отправлении религиозных и культовых обрядов. А также свобода исповедовать свою религию или убеждения подлежит лишь тем ограничениям, которые предусмотрены законом и необходимы в демократическом обществе в интересах общественной безопасности, для охраны общественного порядка, здоровья или нравственности или для защиты прав и свобод других лиц. 99. статья Сатверсме Латвийской Республики говорит, что каждый имеет право на свободу мысли, сознания и религиозных убеждений. Церковь отделена от государства. А 100. статья Сатверсме Латвийской Республики говорит, что каждый имеет право на свободу слова, которая включает в себя право на получение, владение и распространение информации, высказывание своих взглядов. Цензура запрещена. Звучит задорого. А как дела обстоят в жизни? В настоящее время в Латвии доминирует христианство. Очень большую роль в популяризации христианства сыграл Советский Союз. После оккупации и дальнейший аннексии Латвийской Республики 17. июня 1940. года, советская власть запретила диевтурибу – Латвийскую языческую веру. В результате полувековой оккупации и аннексии Латвии у христианства и иудаизма не осталось конкурентов. Таким образом советская власть того не хотевши укрепила позиции христианства и иудаизма. Диевтуриба так и не смогла оправиться от пережитого. С древних времён наши предки были язычниками, то есть многобожниками. Политеизм (многобожие) — это коренная вера нашей земли и нашего народа. Ситуация поменялась в середине 12. века, когда безжалостные крестоносцы и лицемерные христианские миссионеры вторглись в Балтию. Римский папа Иноцент Третий начал геноцид народов балтов. Ватикан вместе со своими вассалами поступил омерзительно. К сожалению, свобода веры существует только на бумаге. Правительство всеми средствами поддерживает христианство и иудаизм. Язычникам в поддержке отказывают. Политеистические религии правительство не поддерживает. Правительство консеквентно поддерживает только авраамические религии. С благословением Богини Остары, язычник Сколниециньш ©Skolnieciņš 1999-bezgalība ;-) Skolnieciņš® ™Skolnieciņš #GoddessOstara #GoddessofSpring #GoddessofDawn #Eostre #Oestre #EasterHare #EasterBunny #EasterEggs #Easter #Ostern #Easter #БогиняОстара #БогиняВесны #БогиняРассвета #ПасхальныйЗаяц #ПасхальныйКролик #ПасхальныеЯйца #Пасха #17.04.2022. #18.04.2022.



36. pagāns Skolnieciņš
(2022-04-16 20:11:05)
(80.89.77.102) Parašė:

Kas ir ticības brīvība? Vai mūsdienu Eiropā ir ticības brīvība? Vai mūsdienu Latvijā ir ticības brīvība? Eiropas Cilvēktiesību Konvencijas 1. sadaļas «Tiesības un brīvības» 9. panta «Domu, pārliecības un ticības brīvība» 1. daļā ir teikts, ka ikvienam cilvēkam ir tiesības uz domu, pārliecības un ticības brīvību; šīs tiesības ietver arī brīvību mainīt savu reliģisko piederību vai ticību un nodoties savai reliģijai vai pārliecībai, kā vienatnē tā kopā ar citiem, publiski vai privāti, pielūdzot, izpildot reliģiskas vai rituālas ceremonijas, ievērojot paražas un sludinot mācību. Savukārt, Eiropas Cilvēktiesību Konvencijas 1. sadaļas «Tiesības un brīvības» 9. panta «Domu, pārliecības un ticības brīvība» 2. daļā ir teikts, ka brīvību nodoties savai ticībai vai pārliecībai var ierobežot tikai likumā paredzētajā kārtībā un tiktāl, cik tas ir nepieciešams demokrātiskā sabiedrībā, lai nodrošinātu sabiedrisko drošību, sabiedrisko kārtību, sabiedrības veselību vai tikumību, vai aizsargātu citu cilvēku tiesības un brīvības. Latvijas Republikas Satversmes 8. nodaļas «Cilvēka pamattiesības» 99. pantā ir teikts, ka ikvienam ir tiesības uz domas, apziņas un reliģiskās pārliecības brīvību. Baznīca ir atdalīta no valsts. Bet Latvijas Republikas Satversmes 8. nodaļas «Cilvēka pamattiesības» 100. pantā ir teikts, ka ikvienam ir tiesības uz vārda brīvību, kas ietver tiesības brīvi iegūt, paturēt un izplatīt informāciju, paust savus uzskatus. Cenzūra ir aizliegta. Skan jauki. Bet gan ir dzīvē? Mūsdienu Latvijā dominējošā reliģija ir kristietība. Lielu nozīmi kristietības popularizēšanā nospēlēja Padomju Krievija, jo, okupējot Latvijas Republiku 1940. gada 17. jūnijā, Padomju Krievija pilnībā aizliedza un iznīcināja dievturību. Protams, ateistiskās, komunistiskās partijas veiktās represijas skāra arī kristietību un jūdaismu, tomēr šo represiju apjoms bija nebūtisks. Šīs represijas nedz kristietībai, nedz jūdaismam neradīja izzušanas draudus. Rezultātā 50 gadus ilgās okupācijas un aneksijas laikā tika iznīcināti visi kristietības un jūdaisma konkurenti. Tādējādi padomju vara netieši nostiprināja kristietības un jūdaisma pozīcijas. Dievturība tā arī mūsdienās nav atkopusies no pārciestā. Kopš sen seniem laikiem mūsu senči bija pagāni jeb daudzdievji. Politeisms ir mūsu zemes un tautas pamatticība. Situācija mainījās 12. gadsimta vidū, kad varmācīgie krustneši un liekulīgie kristīgie misionāri ielauzās Baltijā. Romas pāvests Inocents Trešais uzsāka baltu tautu genocīdu. Vatikāns un Vatikāna vasaļi rīkojās zemiski. Diemžēl mūsdienu Latvijā ticības brīvība ir vien uz papīra. Valdība nodrošina spēcīgu kristietības un jūdaisma protekciju. Politeiskajām reliģijām (dažādām pagāniskajām ticībām) atbalsts netiek piešķirts. Valdība konsekventi atbalsta vien ābramiskās reliģijas. Ar Dievietes Ostaras svētību, pagāns Skolnieciņš ©Skolnieciņš 1999-bezgalība ;-) Skolnieciņš® ™Skolnieciņš #GoddessOstara #GoddessofSpring #GoddessofDawn #Eostre #Oestre #EasterHare #EasterBunny #EasterEggs #Easter #Ostern #Easter #DievieteOstara #pavasaraDieviete #rītausmasDieviete #LieldienuZaķis #LieldienuTrusis #LieldienasOlas #Lieldienas #17.04.2022. #18.04.2022.



35. priežastys ir pasekmės-kodėl tai vyksta?
(2022-04-16 17:36:24)
(193.0.245.224) Parašė:

Tikroji,nesuklastota antrojo pasaulinio karo istorija: ww2truth.com



34. U-2
(2022-04-16 16:23:40)
(45.12.134.107) Parašė:

Viskas cia gerai ir visiskai atitinka Darvino teorija kur landzbergismas yra auksciausia pe4erastizmo issivystymo pakopa. Po jos, visi mutantai vel mutuoja y Konservatorija. Marksizmo ir leninizmo destyti...



33. Sunku žiūreti
(2022-04-16 15:12:26)
(78.58.225.231) Parašė:

Tokį abrozelį teko matyti Kaip lionka bučiavosi su honekeriu griunsnt ddR.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi

Naujausi komentarai