Generalini prokurore, saugokite informatorių, kaip savo akies vyzdį!

Visa tai padaryta, remiantis policijos „informatoriaus“ pranešimu V. Gaivenio laidoje „Abipus sienos“: kad jis pastoviai teikė aukštiems Policijos departamento pareigūnams informaciją apie D. Kedžio suplanuotus net šešių asmenų nužudymus, net nužudymo išvakarėse pranešdamas tikslią nužudymo datą bei laiką. Informatorius teigia, kad Policijos departamento aukštus pareigūnus jis informavęs apie visas D. Kedžio planuojamų nužudymų aplinkybes, kur jis po nusikaltimo padarymo slėpsis, kad žudynes organizuoti kursčiusi jo sesuo teisėja Neringa Venskienė, kad nužudymus organizuoti padėjo ir D. Kedžio draugai -aklas kaimynas ir jo draugė. Informatorius nurodo, kad su Policijos departamento pareigūnais jis intensyviai bendravo vos ne kasdien iki pat teisėjo J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo ir po nusikaltimo padarymo. Ar Jums neatrodo, kad „ informatorius“ sako tiesą, bet ne visą, kad jis sąmoningai klaidina Generalinę prokuratūrą? Manau, kad nedelsiant reikia pradėti tirti versiją, kad „informatorius“ tyčia klaidino kai kuriuos Policijos departamento aukštus pareigūnus, kad jis pats galimai yra gerai suplanuoto nusikaltimo - nužudyti J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę bendrininkas? Jums yra žinoma, kad D. Kedys, padedamas savo sesers teisėjos N. Venckienės, reikalaudamas dėl dukrelės tvirkinimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn L. Stankūnaitę ir A. Ūsą, parašė į valdžios ir teisėsaugos institucijas apie 200 skundų. Apie 25 skundus gavo ir generalinis prokuroras A. Valantinas. Nesulaukdamas norimos reakcijos, kad nusikaltimas būtų kuo greičiau išsitirtas, D. Kedys kreipėsi ir į žiniasklaidos priemones. Manyčiau, kad tiek A. Ūsas, tiek L. Stankūnaitė aiškiai suprato realiai iškilusią baudžiamosios atsakomybės grėsmę. Ar Jums neatrodo, kad galimai A. Ūsas ir L. Stankūnaitė tikrai pradėjo kurti planus, kaip užtildyti D. Kedį? Manyčiau, kad iš karto jokių planų ką nors nužudyti nebuvo. Būtų užtekę, kad Generalinė prokuratūra būtų patikėjusi, kad juos D. Kedys šmeižia, kad grasina susidoroti, ir D. Kedys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl šių nusikaltimų padarymo bei nuteistas. L. Stankūnaitė ir jos sesuo V. Naruševičienė pradeda rašyti skundus generaliniam prokurorui, reikalaudamos D. Kedį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižimo ir dėl grasinimo susidoroti, kad būtų tvirčiau, reikalauja skirti joms apsaugą. Viskas vyksta 2009 metų rugsėjo mėnesį. Nesulaukdamos iš generalinio prokuroro atsakymo, jos nuvažiuoja asmeniškai pas A. Valantiną, tačiau iš pokalbio su juo supranta, kad A. Valantinas nieko nedarys, nes jis atsako, kad jos „per daug skundų rašinėja“. Žinoma, kad L. Stankūnaitė apie nenusisekusį vizitą papasakoja A. Ūsui. A. Ūsas puikiai supranta, kad pedofilijos byla amžinai Generalinėje prokuratūroje negalės būti marinuojama, tuo labiau, kad nauja Prezidentė gali pakeisti ir generalinį prokurorą, kad jis ir kiti pedofilijos bendrininkai tikrai gali būti nuteisti, gali būti išaiškintas ir visas pedofilijos tinklas. Galimai A. Ūsas pradeda ieškoti pagalbos jam žinomo įtakingo pedofilijos tinklo sluoksniuose. Nusprendžiama, kad reikia susprogdinti tokią „bombą“, kad tiek teisėsaugos institucijos, tiek visa visuomenė net neabejotų, kad D. Kedys yra nusikaltėlis, žudikas, paranoikas, kad jis šmeižė visiškai nekaltus žmones ir net juos nužudė. Nusprendžiama, kad neva D. Kedžio rankomis reikia nužudyti ir tuo pačiu pašalinti pedofilijos bendrininkus bei liudytojus J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Manau, kad L. Stankūnaitei apie šį planą A. Ūsas nieko nepasakojo. Galvoju, kad šios visos operacijos įgyvendinime turėjo dalyvauti tikras operatyvinio darbo teisėsaugos institucijose profesionalas, kuriam žinomi viso nusikalstamo pasaulio užkulisiai, kuriam nusikaltėlių pasaulis turi būti dėkingas už įvairių nusikaltimų dengimą, kuriam žinomos visos agentūrinio darbo paslaptys ir pati agentūra. Neatmestina tikimybė, kad toks „asas“ dirbo pačiame Policijos departamente. Kiekvienas operatyvinio darbo profesionalas puikiai žino ir supranta, kad tiriant tokią bylą kaip pedofilijos turi būti pajungiamos visos operatyvinės priemonės - išorės, vidaus ir elektroninis sekimas, agentūra, kitos operatyvinės priemonės. Visa operacija organizuojama per dėkingo nusikaltėlių pasaulio atstovus. Pirmiausia nusprendžiama „pakišti“ Policijos departamentui „informatorių“, kuris įgytų tokį pasitikėjimą Policijos departamente, kad juo visiškai būtų pasitikima ir operatyvinių tarnybų darbas būtų nukreiptas visai kita linkme. Taip atsiranda garsusis V. Gaivenio laidos informatorius –D. Kedžio „draugas“. „Informatorius“ kreipiasi į savo pažįstamą ar giminaitį, aukštą Policijos departamento pareigūną ir informuoja, kad jo draugas D. Kedys planuoja nužudyti net 6 žmones, nupasakoja visą operatyvinio darbo profesionalo sukurtą scenarijų. Tikėtina, kad šis pareigūnas apie D. Kedžio „planuojamas žmogžudystes“ tuoj pat informuoja, kitus aukštus Policijos departamento pareigūnus. Šie taip pat susitinka su „informatoriumi“. Galimai kai kas iš “profesionalų“ šio informatoriaus jau laukė Policijos departamente. Nusprendžiama „informatoriumi“ visiškai pasitikėti. Sutariama, kad „informatorius“ seks kiekvieną D. Kedžio žingsnį ir pastoviai apie tai informuos Policijos departamento tam paskirtą pareigūną - jam įteikiami kontaktiniai telefonai, gal ir mobiliojo ryšio aparatas. Tuo pačiu gal būt nusprendžiama, kad nebetikslinga taikyti kitų operatyvinių priemonių. Policijos departamento vadovybė džiūgauja - jie tuoj išaiškins labai sunkaus nusikaltimo padarymą, užkirs kelią net šešiems nužudymams, pakels savo ir viso Policijos departamento autoritetą valdžios ir visuomenės akyse, nors kai kam iš departamento galimai buvo žinomi visi „informatoriaus“ atsiradimo užkulisiai. Manau, kad apie rengiamą operaciją buvo pranešta ir generaliniam prokurorui. Džiūgauja ir pedofilijos klanas - pradėtas įgyvendinti jų scenarijus. „Informatorius“ vos ne kiekvieną dieną susitikinėja su Policijos departamento kriminalinės policijos pareigūnų, skambinėja jam telefonu. Artėja nusikaltėlių sukurto plano atomazga. „Visiškai patikimas informatorius“ 2009 spalio 4 d. eilinį kartą susitinka su Policijos departamento aukštais pareigūnais ir nurodo, kada D. Kedys pradės žudyti žmones, nurodo, kur jis po to slėpsis... Tačiau esu tikras, kad „informatorius-nusikaltėlis“ policijos pareigūnams nurodė visiškai kitą datą, nei spalio 5 d., kai patys nusikaltėliai buvo nusprendę nužudyti J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę bei „pagrobti“ D. Kedį. Ta data turėjo būti gal spalio 6 ar 7... Gali kilti klausimas, kodėl Policijos departamento pareigūnai iš karto nesulaikė D. Kedžio ir neišėmė jo ginklų. Policijos departamento pareigūnai privalėjo D. Kedį sulaikyti tik su visais nusikaltimo padarymo įkalčiais. Esu įsitikinęs. kad jei D. Kedys tikrai būtų planavęs ką nors žudyti “informatoriaus“ nurodytą dieną ir nurodytu laiku, jis būtų buvęs sulaikytas su visais įkalčiais - ginklais jam vykstant į nusikaltimo padarymo vietą ar net pačioje vietoje ir apie rengiamą žmogžudystę būtų tikrai buvusios informuotos visos galimos aukos ir imtasi visų saugumo priemonių sunkioms pasekmėms išvengti - jų saugumui užtikrinti. Jūs puikiai žinote, kad Policijos departamentas tam turėjo ir turi visa galimybes ir technines priemones. Sulaikius D. Kedį anksčiau laiko, aš abejoju, ar būtų pavykę įrodyti, kad jis ruošėsi ką nors žudyti, be to, tai būtų sugriovę visą „nusikaltėlių-pedofilų“ scenarijų. Aš esu įsitikinęs, kad Policijos departamento pareigūnai buvo ir numatę visas priemones taikyti „informatorius“ nurodytu laku, visiškai nesuvokdami, kad jie sąmoningai yra suklaidinti, nežinodami, kad patys nusikaltėliai suplanavo nužudyti J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę bei pagrobti D. Kedį spalio 5 d., nors gal būt kai kas ir žinojo viską. Galimai vykdydamas nusikaltėlių scenarijų, „informatorius“ iš anksto paneša D. Kedžiui, „savo draugui“, kad jis sužinojo, jog pagal gautus J. Ūso ar L. Stankūnaitės pareiškimus jį prokuratūra ar policija ruošiasi sulaikyti ir suimti, kad jį patį ruošiamasi nuteisti dėl šmeižimo ar grasinimų fiziškai susidoroti. D. Kedžiui pasiūloma, kad jam reikia laikinai pasislėpti, kad pedofilai jau seniai ruošiasi jį patį nužudyti, kad jis su savim savigynai pasiimtų turimus ginklus. D. Kedžiui suorganizuojama ir parodoma „slapstymosi“ vieta, padedama ten pervežti savo daiktus, galimai pasiūloma pasiimti ir daugiau pinigų, nes slapstytis gali tekti ilgokai, gal ir ginklai buvo jau pervežti anksčiau. Nusikaltėlių suplanuotą dieną, spalio 5 d., „informatorius“ paima iš namų D. Kedį. Nusikaltėliai jį pagrobia. Iš D. Kedžio ginklo nušaunamas teisėjas J. Furmanavičius, šalia jo numetama vizitinė kortelė, kad tikrai nekiltų abejonių, kad žudikas D. Kedys. Šį kartą, skubant, pasielgiama neprofesionaliai – iš šio ginklo neišaunama. Dar už trijų valandų nušaunama ir V. Naruševičienė. Kyla klausimas, kodėl po J. Furmanavičiaus nužudymo nebuvo užkirstas kelias V.Naruševičienės nužudymui, nors tam tikrai visos galimybės buvo? Aš manyčiau, kad „informatorius“ apie planuojamą V. Naruševičienės nužudymą iš viso Policijos departamentui nepranešė. Tai buvo tik pačių pedofilų bei A. Ūso planuose pašalinti ir V. Naruševičienę kaip pedofilijos liudytoją. D. Kedys nuvežamas ir paslepiamas bei saugojamas visiškai kitoje vietoje. Jis negali būti nužudytas, nes iš karto kils įtarimai, kad ir J. Furmanavičių bei V. Naruševičienę nužudė kiti asmenys. Policijos departamento aukšti pareigūnai, gal ir generalinis prokuroras, visiškai pasimetę. Surandamas „informatorius“, klausinėjama, kodėl jis davė melagingą informaciją, nurodydamas visai kitą datą. Manyčiau, kad „informatorius“ išsisuko labai lengvai, teikdamas, kas jį D. Kedys paprasčiausiai apgavo - suklaidino. Policijos departamente patyrus visišką fiasko ir kilus sunkioms pasekmėms gal būt buvo mėginama „ištrinti“ bet kokius „informatoriaus“ pėdsakus. Tuo pačiu metu pedofilų klanas pradeda per žiniasklaidos priemones visuomenėje formuoti D. Kedžio žudiko įvaizdį. Tai dalinai pavyksta, manau, kad ir prokuratūroje pagrindinė tiriama versija buvo, kad žudikas D. Kedys. Vėliau pedofilų klanas nusprendžia pašalinti ir A. Ūsą, nes jis per daug pradėjo žiniasklaidos priemonėse aiškinti, kad jei jo byla bus perduota teismui, jis gali daug ką pasakyti. Tuo labiau, kad jis, dar iki D. Kedžio lavono radimo, buvo viešai pareiškęs, jog jis atsisako apsaugos. Tai į pedofilų planus visiškai neįėjo. A. Ūsas prigeria baloje. Kadangi atėjo pats laikas iš „klajonių“ sugrįžti D. Kedžiui, jo lavonas numetamas prie Kauno marių, imituojant „užspringimą“. Pavojų tebekelia Neringa Venckienė, vis nerimstanti, ieškanti teisybės, reikalaujanti objektyvaus pedofilijos ir Kauno tragedijos bylos ištyrimo, kelia pavojų ir „ Drąsiaus kelias“, nes jam peraugus į partiją, vadovaujamą N. Venskienės, gali pasikartoti A. Valinsko partijos fenomenas bei po to galimos pasekmės, kad nauja valdžia gali pareikalauti viską iš pradžių ištirti. Kelia pavojų ir būsimas Aukščiausiojo teismo sprendimas, nes gali būti atnaujintas tyrimas pedofilijos byloje. Gerbiamas generalini prokurore, štai tada Jums, po dvejų metų, per V. Gaivenio laidą ir pakišamas garsusis „informatorius“, nors gal Jūsų prokurorai ir patys jį jau seniai turėjo, tarp visų aplinkybių nurodantys, kad žudynes sukurstė N. Venckienė. Kažkodėl galvoju, kad šio po dviejų metų atsiradusio informatoriaus pagrindinis tikslas buvo tik Neringos Venckienės pašalinimas iš teisėjų ir jos patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Jūs visiškai teisingai padarėte, kad pradėjote ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Policijos departamente. Manau, kad tikrai surinkote pakankamai duomenų, kad toks „policijos informatorius“ tikrai buvo, kad jis susitikinėjo su aukštais Policijos departamento pareigūnais, kad „informatorius“ nuolat iki pat tragedijos teikė kažkokią informaciją departamentui, kad jis bendravo su departamento pareigūnais ir po tragedijos. Manau, kad išliko ir dokumentiniai pėdsakai, nors gal būt naiviai buvo mėginama juos pašalinti. Manau, kad prokurorų įtarimus sutvirtino ir buvusio generalinio komisaro pavaduotojo neigimas apie bendravimą su informatoriumi ir tai, kad nieko jis nežinojęs. Manyčiau, kad įtarimai pareikšti taip pat pagrįstai. Deja, manau, kad, jei bus nueita vien tuo keliu, kad bus tik apkaltinti pareigūnai piktnaudžiavimu ar netinkamu tarnybiniu pareigų atlikimu, bet nebus imtasi priemonių tikriesiems tragedijos organizatoriams - žudikams nustatyti, bus padaryta dar didesnė ir sunkiai pataisoma klaida. Reikėtų ištirti visas „informatoriaus“ atsiradimo aplinkybes, kodėl taip aklai buvo juo tikima, kodėl jo teikiama informacija nebuvo tikrinama, kodėl iš viso juo buvo pasitikima, kas iš Policijos departamento vadovybės priėmė galutinį sprendimą, kad šiuo informatoriumi būtina pasitikėti ir kodėl jis nusprendė visiškai pasitikėti iš gatvės atėjusiu kažkokiu nusikaltėliu? Kas jį įtakojo tokio sprendimo priėmimą? Vakar V. Gaivenio laidoje „Abipus sienos“ „informatorius“ teigė, kad su savim D. Kedys buvo pasiėmęs virš 70 000 dolerių, kad dar daugiau pinigų - apie 300000 litų jis buvo prisikaišiojęs į savo kišenes. Metė įtarimą, kad tuos pinigus pasisavino taip pat policijos pareigūnai. Kartu jis teigia, kad D. Kedžio jo policijai nurodytą slapstymosi vietą šturmavo „Aro“ pareigūnai. Kyla klausimas, kam reikėjo šturmuoti, jei, anot „informatoriaus“, jis raktus nuo namuko buvo atidavęs policijai? Jei šturmavo, tai reikštų, kad ir visus pinigus pasidalijo visa „šturmavimo“ grupė. Jeigu D. Kedys turėjo pinigų, tai nusikaltėliai tikrai apsidžiaugė gavę tokį atlyginimą. Vakar „informatorius“ laidoje teigė, kad ir jis po žudynių buvo policijos saugojamas, kad D. Kedys narkomanas. Jūs puikiai žinote, kad toks saugojimas gali būti priimamas tik bendru generalinio prokuroro ir generalinio komisaro sprendimu ir tai, kad nustatyta, kad narkomanas jis nebuvo. Manau, kad Jums žinoma ir tai, kad D. Kedžio visų skundų taikiniu buvo L. Stankūnaitė ir A. Ūsas, kad J. Furmanavičiaus pavardė atsirado daug vėliau, kad jo skunduose V. Naruševičienė išvis beveik nefigūravo. Tai reikštų, kad visai nelogiška, kad D. Kedys „pradėjo žudyti“ ne pagrindinius kaltininkus A. Ūsą ir L. Stankūnaitę, kad, anot „informatoriaus“, jis ruošėsi juos nužudyti – kada nors sugrįžęs. A. Ūsas tikrai neorganizavo nužudyti save ir savo draugę L. Stankūnaitę. Tikrai visiškai neįmanoma patikėti, kad N. Venckienė ir D. Kedys organizavo kieno nors padedami net šešių asmenų nužudymą, puikiai suprasdami, ko ir tikėjosi tikrieji nusikaltėliai, kad įtarimas kris tik ant D. Kedžio ir kad tuo jis pasmerkiamas kalėjimui iki gyvos galvos, o visa šeima visuomenės paniekai. Negalėjo nesuprasti ir patyrusi teisininkė N. Venskienė, kad išaiškėjus visoms aplinkybėms tokia pat bausmė tektų ir jai. Kol kas triumfuoja nusikaltėliai, nors ir sunerimę, kad kamuolį Jūs pradėjote vynioti ne nuo N. Venckienės, bet nuo Policijos departamento. Manau, kad Jūs taip pat suprantate, kad pagrindinis klano tikslas yra ne tik N. Venckienė. KLANO PAGRINDINIS TIKSLAS YRA NEPASITIKĖJIMO PAREIŠKIMAS IR APKALTOS PRADĖJIMAS GERBIAMAI PREZIDENTEI, KAS NE KARTĄ BUVO VIEŠAI PAREIKŠTA. Gerbiamas Generalini prokurore, kažkodėl manau, kad vieną iš tragedijos Kaune bendrininkų Jūs turite savo rankose ir saugojate. Saugokite, kaip savo akies vyzdį – jis tikrai gali bevalgydamas ar gerdamas užspringti. Noriu tikėti, kad Jums užteks principingumo, atsakomybės ir drąsos išvynioti visą tragedijos Kaune ir pedofilijos kamuolį. Jūs žinote, kad kruopščiai tikrinti reikia kiekvieną versiją. Jūs turite galimybę nuplauti didelę dėmę nuo Lietuvos teisėsaugos, tuo tik pakeldamas savo ir visos prokuratūros autoritetą visuomenėje. Pagarbiai, Stanislovas Stulpinas  „Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]