Buvęs vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1991 – 1993), buvęs Vilkaviškio raj. vyr. prokuroras Juozas Matonis su bendrininkais 2009 m. reideriavimo (sukčiavimo) būdu užvaldė didelės vertės turtą – 7676 kv.m komercinių patalpų Konstitucijos pr. 12 Vilniuje, priklausančių UAB „Skomė“. J. Matonio brolis Algirdas Matonis po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje žlugimo per keletą dienų iš etatinių TSRS KGB darbuotojų perėjo dirbti į Lietuvos kriminalinę policiją. 2012 m. LGGRTC kgbveikla.lt paskelbė, kad A. Matonis neįvykdė liustracijos įstatymo reikalavimų. Prezidentė D. Grybauskaitė viešai užsipuolė T. B. Burauskaitę, kad paviešinta, jog Lietuvos kriminalinei policijai vadovauja liustracijos reikalavimų nesilaikantis buvęs KGB darbuotojas. Nesusipratimas baigėsi 2012-12-18 Prezidentės dekretu Nr.1K-1315 dėl T. B. Burauskaitės apdovanojimo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Už uolų ir sąžiningą darbą Lietuvos valstybei. Šis uolus darbas Lietuvos valstybei subujojo 2018-01-05 d. svetainėje kgbveikla.lt paviešinus mirusius „neprisipažinusius slaptus KGB-istus“ kardinolą V. Sladkevičių, D. Banionį ir S. Sondeckį.
2015 - 2016 m. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo sprendimai dėl J. Matonio ir bendrininkų veiksmų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų įvykdymo / sprendimų priėmimo momentų. Tačiau J. Matonis tebevaldo šią įmonę. Padėjo ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės G. Zajankovskaja, D.V. Kazlauskaitė, 2013-2018 m. vadovavusios ikiteisminiam tyrimui dėl šių ir atvirai vykdomų naujų galimai nusikalstamų veikų. Generalinė prokuratūra 2017 m. nustatė, kad šios prokurorės nuo 2013 m. nenagrinėjo proceso dalyvių prašymų, nors BPK įpareigoja tai padaryti per 20 dienų.
2017 m. pradžioje baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga (ekspertizės aktas, liudytojų parodymai, parašų ir antspaudo pavyzdžiai, registro dokumentai, kt.) patvirtino, kad UAB „Skomė“ valdo Belizo įmonė „Divine Consult Ltd“, kurią ir dar tarpinę N. Zelandijos įmonę „Bismarck Limited“ UAB „Skomė“ direktorius J. Matonis pagrindiniu UAB „Skomė“ akcininku įregistravo suklastotų dokumentų pagrindu. Prokurorė G. Zajankovskaja, šioje byloje apribojusi nuosavybės teises šiam kontroliniam akcijų paketui, „nepamatė“, kad J. Matonis šias areštuotas akcijas perregistravo įmonei „Divine Consult Ltd“. G. Zajankovskaja buvo J. Matonio kolegė Generalinėje prokuratūroje, bet nuo tyrimo nenusišalino.
Negana to, paaiškėjo, kad „Divine Consult Ltd“ nuo 2014-12-06 d. net neegzistuoja.
Paaiškėjo ir tai, kad advokatas Audrius Aničas neegzistuojančią įmonę „Divine Consult Ltd“ atstovauja taip pat suklastotų dokumentų pagrindu ir šiais neegzistuojančios įmonės balsais priiminėja Matonių šeimos ir bendrininkų paruoštus UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimų nutarimus, tvirtina bendrovės finansinę veiklą, skirsto pelnus, keičia bendrovės įstatus, išrinko naują UAB „Skomė“ valdybą, kurioje du iš trijų valdybos narių yra Juozas Matonis ir jo sūnus Mantvydas Matonis.
Vilniaus apygardos prokuratūra, gavusi įrodymus, kad UAB „Skomė“ ketvirtus metus valdo neegzistuojanti įmonė ir net naudojant suklastotus dokumentus, į tai niekaip nereaguoja, įtarimų nepareiškia net J. Matoniui ir A. Aničui, o 2017-11-17 d. šią baudžiamąją bylą net nutraukė.
Generalinė prokuratūra 2018-02-09 d. bylą atnaujino, Vilniaus apygardos prokuratūrai nurodė privalomus atlikti tyrimo veiksmus. Bet ir po bylos atnaujinimo vilkinimas tęsiamas. Keičiamos tik tyrimui vadovaujančios prokurorės. Bet senačių tai nestabdo. UAB „Skomė“ akcininkai pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais dar 2013 m., tačiau Įtarimai niekam nepareikšti.
Tęsiantis šiai patyčiai iš teisingumo vykdymo Generalinės prokuratūros paprašyta perimti vadovavimą tyrimui. Generalinė prokuratūra tris kartus tikrino šią bylą, 2017-05-22 d. konstatavo blogą vadovavimą tyrimui, jo vilkinimą ir tai, kad prokurorės G. Zajankovskajos pasirinkta ikiteisminio tyrimo įstaiga FNTT neįvykdė net 18-os prokurorių pavedimų. Tačiau ši ikiteisminio tyrimo įstaiga nekeičiama net po to, kai FNTT Vilniaus apygardos valdybos NVT skyriaus viršininkas Edgaras Leškevičius rašytine rezoliucija (!) nurodė savo pavaldinei nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Juozo Matonio ir jo bendrininkų galimai nusikalstamų veikų. Kodėl?
Štai sausi iškalbūs faktai:
1. 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimuose bandė dalyvauti ir Z. Vaišvila. Paviešino faktus apie tikrąją D. Grybauskaitės biografiją, dėl D. Grybauskaitės pasirinkimo viešu laišku kreipėsi į Vytautą Landsbergį. J. Matonis su bendrininkais paslapčia nuo daugumos akcininkų perėmė UAB „Skomė“ valdymą.
2. Po Prezidentės D. Grybauskaitės inauguracijos 2009 m. liepą suburta penkių Šiaulių ir Mažeikių prokurorų grupė, kad ištirtų Z. Vaišvilos veikas – 2002 m. jo vadovaujama UAB „Parex lizingas“ iš BAB „Oruva“ pirko turtą. 2011-02-15 d. Šiaulių apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad BAB „Oruva“ turtą iššvaistė ne bankroto administratorius, ne dalies turto pirkėjo atstovas Z. Vaišvila, bet D. Grybauskaitės vadovaujamos finansų ministerijos atstovai. Šios veikos netiriamos.
3. 2013 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G. Kryževičius Generalinei prokuratūrai pateikė medžiagą, patvirtinančią, kad J. Matonis bylose su Z. Vaišvila ir kitais UAB „Skomė“ akcininkais iš anksto sužino apie Z. Vaišvilos paruoštus dokumentus teismui. Dėl galimos neteisėtos Z. Vaišvilos elektroninio susirašinėjimo kontrolės ir kitų veikų prieš jį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-2-00099-13. Po pirmos Z. Vaišvilos apklausos byla perduota Vilniaus apylinkės prokuratūrai ir po kelių dienų 2014-05-19 prokurorės K. Rekertienės nutarimu nutraukta. Skundai dėl nutraukimo atmesti.
4. 2013 m. iškelta Z. Vaišvilos vadovaujamos UAB „FF Lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Parex lizingas“) bankroto byla, nors įmonės nemokumo nebuvo. Net bankroto administratoriaus Juridinių asmenų registrui pateiktuose UAB „FF Lizingas“ metiniuose balansuose įmonės nemokumo vis nebuvo.
5. 2016 m. kovo mėn. bankroto administratorius UAB „Admivita“ be teisinio pagrindo nusprendė, kad UAB „FF Lizingas“ Z. Vaišvilai nemokės net jo darbo užmekesčio, nors pagal įsiteisėjusias teismo nutartis privalėjo mokėti. Esą Z. Vaišvila bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad bankroto adminsitartorius perėmė dokumentus ir turtą, nekilnojamojo turto perėmimą ir pardavimą už simbolines kainas patvirtina viešas Nekilnojamojo turto registras, o dėl pavogto kilnojamojo turto Z. Vaišvilos prašymu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas Z. Vaišvila nesugalvojo, kaip perduoti jau perduotą turtą ir nežinia kieno pavogtą turtą.
6. 2016-06-29 d. naktį į kampą įvarytas Z. Vaišvila patyrė sunkais politraumas, negalėjo gintis teismuose. Pasinaudojus tuo J. Matonio vadovaujamos įmonės UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, bankroto administratorius teismams pateikė žinomai melagingus paaiškinimus dėl tariamai neperduotų dokumentų ir turto, dėl ko teismas UAB „FF Lizingas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Prokuratūra dėl to 2017 m. pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau Z. Vaišvilos neapklausinėja.
7. Pasinaudojus sunkia Z. Vaišvilos būkle, iššvaistytas ar pasisavintas UAB „FF Lizingas“ nekilnojamasis turtas, įmonei padaryta apie 3 mln. Eur žala. Kreditorių komiteto protokoluose fiksuota, kaip UAB „FF Lizingas“ turtas parduodamas J. Matonio vadovaujamo kreditorių komiteto pirmininko UAB „Baltic arms“ nurodytiems pirkėjams už simbolines kainas. Tačiau teismas ir prokuratūra šių atvirai įvykdytų turto iššvaistymo ir/ar pasisavinimo faktų netiria, Z. Vaišvilos pateiktų įrodymų nevertina.
8. Remiantis vien tik UAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimu tyčiniu teismai, nevertindami Z. Vaišvilos pateiktų įrodymų, iš jo priteisinėja kas kart vis didesnes sumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu priėmė nagrinėjimui Z. Vaišvilos skundą, tačiau po pusantro mėnesio persigavojo ir bylą nutraukė.
9. Be teismo sutikimo J. Matonio vadovaujamų UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ 2017-08-01 prašymu sveikatos apsaugos ministrui nukopijuota Z. Vaišvilos medicininė byla poliklinikoje. Nukopijuoti dokumentai iki šiol Z. Vaišvilai negrąžinti. Iš medicininės bylos sužinojus, kad po 2016-06-29 d. patirtų sunkių politraumų Z. Vaišvila gavo gyvybės draudimo išmoką, sumokėtą jo dukrai. Dukra Vaiva dėl pagalbos sunkiai sužalotam tėvui buvo atsisakiusi darbo. Teismui šiemet pateiktas ieškinys dėl šios išmokos prisiteisimo iš jos. Areštuotos jau visų šeimos narių sąskaitos.
10. Tik dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2017 m. Z. Vaišvilai siųstos DHL siuntos voko nesankcionuoto atplėšimo. Voke buvo dokumentai, susijęs su UAB „Skomė“ akcininkų ginčais. Vienintelis asmuo, suinteresuotas šių dokumentų turiniu, yra J. Matonis.
Tęsti šios bylų virtinės vardinimą nėra prasmės. Jų – keli šimtai. Medicininės bylos nukopijavimas ir byla dėl gyvybės draudimo išmokos pagrįstai pretenduoja į „moralės“ viršūnes. Nebent reikėtų pridurti, kad Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjos D. Ulbinaitės garsiojoje baudžiamojoje byloje atsargine advokate buvo Juozo Matonio žmona ir galimai nusikalstamų veikų, užvaldant UAB „Skomė“, bendrininkė Jūratė Matonienė, dirbusi ir UAB „Parex Lizingas“ ir iki tol neatstovavusi klientų baudžiamosiose bylose.
Labai teisingas J. Matonienės advokatų kontoros „In corpore“ viešai skelbiamas veiklos šūkis: „Kai dingsta teisingumas, niekas nebepadarys žmonių gyvenimo vertingo. Imanuelis Kantas“.
Tuo galima būtų ir baigti. Tačiau š.m. rugpjūčio 28 d. Z. Vaišvila gavo dar vieną nesankcionuotai ir identiškai atplėštą jam siųstą DHL voką. Voke vėl turėjo būti buvusio UAB „Skomė“ pagrindinio akcininko dokumentai, kuriuos būtina teikti prokuratūrai ir teismams. Sunku tai vadinti sutapimu. Ne tik dėl DHL darbuotojų išsisukinėjimo. Bet ir dėl to, kad vienintelis sužinoti šių siuntų turiniu yra Juozas Matonis.
Šiandien Z. Vaišvila kreipėsi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl dar vieno ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl antrojo voko atplėšimo, dėl ikiteisminio tyrimo dėl neteisėtos Z. Vaišvilos elektroninės ir kitokios kontrolės atnaujinimo, dėl UAB „Skomė“ užvaldymo sukčiavimo būdu bylos perdavimo Generalinei prokuratūrai.
Apie visa tai buvo papasakota 2018 m. rugpjūčio 29 d. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Teisėsauga beatodairiškai nuo baudžiamosios atsakomybės gelbsti buvusio Lietuvos kriminalinės policijos vadovo Algirdo Matonio brolį Juozą Matonį“.