Generolas J. Kronkaitis: „Kariuomenės padėtis labai bloga“

Krašto apsaugos ministras prieš kelias dienas pareiškė, kad šį mėnesį iš privatizavimo fondo krašto gynybai bus skirti pirmieji 45 mln. iš planuojamų 130 mln. litų. Apie krašto gynybos finansavimą bei dabartinę šalies kariuomenės situaciją ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi buvęs šalies kariuomenės vadas, generolas majoras Jonas Kronkaitis.

Anot J. Kronkaičio, tiek krašto apsaugai skiriant lėšas iš biudžeto, tiek pridedant papildomų, reikia teisingai apskaičiuoti, į ką yra būtina investuoti, mat praeityje didelė dalis lėšų buvo iššvaistyta niekuo su gynyba nesusijusiems dalykams.

Kai krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pažadėjo, kad nuo kitų metų profesinės karo tarnybos ir rezervo karių skaičius padidės po 100, o kiekvienas iš karių bus tinkamai apsiginklavęs ir paruoštas, buvusi ministrė Rasa Juknevičienė jam paprieštaravo, kad reikia skaičių iš karto didinti iki 1000. J. Kronkaičio nuomone, šiandien galime pasiekti ir kiekybę, ir kokybę. Jeigu bus išplėstas karių skaičius, tikrai nė vieno iš jų neliks neapsiginklavusio.

„Turime užtektinai šautuvų ir technikos, kuri trūnija“, – tikino generolas ir pridūrė, kad kalbėti tik apie porą šimtų karių yra absurdiška.

Pasak J. Kronkaičio, valstybė, galvodama apie karių profesionalumą, turi galvoti 20, 50 ar net 100 metų į priekį, kadangi „pasaulis yra nesaugus“.

„Lietuva turi galvoti apie ateitį, jeigu nori išlikti tokia valstybė, kokia yra“, – kalbėjo majoras.

Anot J. Kronkaičio, 2008 metais Lietuvoje įsigaliojęs sprendimas atšaukti šauktinių kariuomenę buvo priimtas ne ieškant naudos valstybei, o pagrįstas politiniais sprendimais. Buvusio kariuomenės vado nuomone, šauktinių kariuomenė turėtų būti sugrąžinta ir tam, kad vidurinę mokyklą baigę jaunuoliai ugdytų savo pilietinę asmenybę kartu tarnaudami valstybei.

„Didžiausia Lietuvos problema buvo tai, kad ministrai nesuprato, kad jie nėra kariuomenės vadai“ , – kai kurių gynybos ekspertų nuomonę, esą krašto apsaugos ministras J. Olekas dažnai tuščiažodžiauja, palaikė J. Kronkelis. Pasak jo, kariuomenės vadas yra ekspertas, kurio nuomonę būtina išklausyti, o pagrindinė ministrų pareiga yra suteikti finansinę paramą tam, kad vadovas sukurtų efektyvią kariuomenę.

„Padėtis yra labai bloga. Blogesnė, nei jūs manote. Politikai gal ir žino. O jei žino, tai jie yra labai neatsakingi žmonės, palikdami kariuomenę tokioje padėtyje“, – apie dabartinę Lietuvos kariuomenės situaciją kalbėjo majoras.

Pasirašytus partijų susitarimus iki 2020–ųjų krašto apsaugai skirti 2 proc. lėšų nuo bendro vidaus produkto J. Kronkaitis vertino neigiamai. Pasak jo, tie susitarimai jau yra rašomi nežinia kiek laiko, o realių rezultatų iki šiol nesimato.

„Negalima taip daryti. Negalima mulkinti žmonių. Negalima svarbiausios valstybės užduoties – gynybos, taip aplaidžiai neprižiūrėti“, – kritikos politikams negailėjo generolas.

Rusija įnirtingai didina krašto apsaugos finansavimą, nors nė viena iš Vakarų valstybių jai nesiunčia grėsmingų signalų. Pasak J. Kronkaičio, tokia Rusijos politika neabejotinai reiškia, kad kažkada ateityje tikrai bus panaudota jėga, o Lietuva turi būti pasiruošusi gintis.

„Reikia susikaupti ir pagalvoti, ar mes norime grįžti į tuos gerus sovietinius laikus? Nemanau“, – kalbėjo generolas.