Generolas Tutkus: kodėl turiu dalyvauti kažkokiose galų gale atsikvošėjusių veikėjų konferencijose?

Visuomeniniuose tinkluose valstybės vadovo pareigų siekiantis generolas Valdas Tutkus ragina brolius ir seseris pamąstyti ir padūmoti.

„Pastaruoju metu intensyviai platinama informacija, kad nedalyvauju p. Z. Vaišvilos ir E. Vaitkaus spaudos konferencijų cikle. Jau ne kartą minėjau, kad neplanuoju niekam teisintis, tačiau manau, kad iškilo reikalas pateikti daugiau aiškumo.

I. Vadinamoji Lietuvos visuomenės taryba, su ponia N. Černiauskiene priešakyje, jau ne pirmą kartą organizuoja provokacijas mano atžvilgiu. Tai ir vadinamų „riaušių“ metinis minėjimas, kai buvau bandomas sutapatinti su „Laisvu laikraščiu“ ir jo vadovu A. Drižiumi, tai ir bandymas mane įvelti į Laisvės partijos renginį, kurio metu buvo pasveikintas p. Raskevičius kaip jų kandidatas į Vilniaus merus, tai ir provokacija Bistrampolio dvare. Įtarimų sukėlė ir vietų prie „mano“ staliuko pardavinėjimas „Bernelių užeigoje“ - matyt, tai irgi neapsiėjo be jų dalyvavimo. O dabar, štai, dar ir „konferencijos“.

II. Gerbiamo profesoriaus „šlovintojo“ Lekstučio pastovus purvo, šmeižto ir melo pylimas mano atžvilgiu internete niekaip neprisideda prie deklaruojamo „bendradarbiavimo“.

III. Viešas p. E. Vaitkaus pareiškimas, kad dalyvausiu jų renginyje, negavus mano pritarimo, manau, yra provokacinis. Pats sprendžiu, kur ir su kuo dalyvauti ir kokiomis temomis kalbėti.

Labai keista, kad iš visų kviestų kandidatų tiek p. Z. Vaišvilą, tiek p. E. Vaitkų labai jaudina tik mano kandidatūra. Kiti, suprask, nesvarbūs. Tikrai esu sujaudintas tokio dėmesio, bet kartu ir nusivylęs, kad dėmesio negavo kiti rinkiminės kampanijos dalyviai. Tai mažų mažiausia nesąžininga jų atžvilgiu.

Keistai atrodo ir spaudos konferencijų metu bandymas neva išsiaiškinti mano požiūrį į siūlomus pokyčius Europos Sąjungos sutarčiai. Keista todėl, kad savo radikaliai neigiamą požiūrį išsakiau Giedrės Gorienės laidose Komentaras TV gruodžio 18-ą dieną („Kokius slaptus planus rengia valdantieji?“ 1,38,40 -1,45,00) ir sausio 2-ą dieną („Atakuojama Lietuvių kalba - grėsmė nacionaliniam saugumui“ 1,30,32 – 1,40,23).

Ten nedviprasmiškai buvo įvardinta, kad tai yra visiškai man nepriimtina iki tokio lygio, jog, jei bus priimta, tai reikės rimtai spręsti dėl tokios sąjungos reikalingumo mūsų tautai. Dėl to visiškai nesuprantu, kodėl turiu dalyvauti kažkokiose galų gale atsikvošėjusių veikėjų konferencijose jau mano seniai pareikštos pozicijos klausimu?

Kertinis išsiskyrimo taškas yra tai, kad man ir mano komandai visiškai nepriimtina strateginė abiejų prelegentų ir Lietuvos visuomenės tarybos pozicija dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO teisėtumo.

I. Tai ne politikų, kandidatų į politikus ar visuomeninių organizacijų kompetencijos klausimas. Pasak p. Z. Vaišvilos cituojamos Romos teisės „Iš neteisės negimsta teisė“, tai, kiek prisimenu, Lietuvoje teisingumą vykdo teismai, o ne atskiri asmenys, vienaip ar kitaip tai interpretuodami.

II. Apmaudu, kad abu kalbėtojai nuolankiai tylėjo beveik 20 metų (gal todėl, kad tuo metu buvo atsakingose pareigose?), o, štai, dabar kiršina mūsų Tautą ir kelia, mano manymu, Lietuvai ne tik kenksmingas, tačiau priešiškas nuostatas.

III. Jei nors minutei pafantazuotume, kad Lietuva tampa NE Europos Sąjungos nare: ar kas nors pagalvojo, kas ir kaip grąžins tuos šimtus milijardų dotacijų, kurias Lietuva jau gavo ir išleido? Kas atsitiks su mūsų finansine sistema, kai ES nustos mums siųsti eurus (litą juk seniai palaidojome)? Kas įvyks, kai ES bankai pasitrauks iš Lietuvos? Apie visa tai nekalba mūsų „svieto lygintojai“, o aš kalbu ir galvoju. Prašau, pagalvokite ir jūs. Be to, įsivaizduokite, kad atsibundate vieną rytą, kai Lietuva jau ne ES narė, ir ... jūs negalite be vizos nei į Latviją ar Lenkiją įvažiuoti, mūsų jaunimas negali studijuoti Europos universitetuose, o dirbantys ES žmonės praranda ir darbus, ir socialines garantijas. Taigi, manau, suprasite, kodėl nei aš, nei bet kuris kitas kandidatas (šiai dienai) nenori tapatintis su provokaciniais, nors ir skambiais pareiškimais.

IV. Ponas E. Vaitkus išdidžiai pareiškia, kad mūsų programos sutampa 98%. Tikrai taip. Tai tos vietos, kur kalbama apie korupciją, vagystes, vaikų teises ir t.t. Tačiau aiškiai skiriamės pačioje svarbiausioje pozicijoje. Aš už gerus santykius su kaimynais, o ne už integraciją su jais. Į ką, mano manymu, veda Eduardo Vaitkaus ir Zigmo Vaišvilos pareiškimai.

Baigdamas noriu užakcentuoti kai kurias savo nuostatas ir požiūrį į Lietuvos, ES ir NATO santykius:

I. Palaikau Lietuvos narystę Europos Sąjungoje tokioje apimtyje, kiek tai naudinga Lietuvai (ekonominis bendradarbiavimas).

II. Kategoriškai nepritariu siūlomoms pataisoms ES sutarčiai. Jos PRIVALO būti gerai išaiškintos visuomenei ir sprendžiamos Lietuvos Respublikos referendume.

III. Privalome atšaukti nuostatą dėl Europos Sąjungos teisės viršenybės.

IV. Negalime atsisakyti veto teisės jokiais klausimais.

Tam, kad neliktume vieniši, privalome ieškoti sąjungininkų tarp mažų ES valstybių ir burti koaliciją su tokiomis valstybėmis kaip Vengrija, Slovakija, Čekija, Latvija, Estija ir kitomis.

NATO:

I. Lietuva negali atsisakyti NATO ir Aljanso saugumo garantijų.

II. Turime kartu su kitomis pritariančiomis Valstybėmis siekti, kad Aljansas grįžtų į savo pirminę stadiją - GYNYBINIS ALJANSAS. T.y. neturime kištis į NATO nepriklausančią geopolitinę erdvę, bet būtume pasiruošę reaguoti, jei kiltų grėsmė pačiam Aljansui ar priklausančioms Valstybėms.

III. Lietuva turi užimti taikos Ukrainoje tinkamomis sąlygomis siekiančių ir remiančių Valstybių poziciją.

Manau, pakankamai aiškiai išdėsčiau savo požiūrį ir principines nuostatas. Jos nesikeičia jau daugelį metų. Manau, ir nesikeis. Kartu pareiškiu, kad neplanuoju ateityje dalyvauti bendruose renginiuose, kuriuos organizuoja tokio pobūdžio asmenys ir organizacijos.

Gali atrodyti keista, jog pagrindinis p. E. Vaitkaus „ruporas“ Lekstutis taip negarbingai puola ne tik mane, bet ir kitus garbingus žmones. Tačiau iš kitos pusės, žinant, jog BŪTENT Lekstutis (neaišku, kodėl pasivadinęs žemaičiu) ir jo bendražygiai kreipėsi pagalbos į V. Putiną ir A. Lukašenką, kad tie „gelbėtų mūsų Tautą nuo vakarų tuštybės“, tai nestebina (manau, kad einame teisingu keliu - Už Mūsų Lietuvą, kuri kartu su VYČIU). Su tokiais „gelbėtojais“ man tikrai ne pakeliui, todėl, manau, yra garbė būti puolamam tokių asmenų.
Labai gaila, kad gerbiamas profesorius E. Vaitkus susidėjo su tokiais bendraminčiais. Matyt, dėl to jo mintys taip stipriai nukrypo į „gelbėtojų“ pusę. Bendraminčiai visada jungiasi.

(Ištrauka iš V. Lekstučio su komanda prašymo „gelbėti“:
„Rusijos Federacijos Prezidentui Vladimirui Putinui ir Baltarusijos Prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. „Mes Jūsų artimiausi istoriniai broliai ir sesės, priversti šiandienos politinės situacijos, rašome pirmą laišką Jums nuo Žemaičių ir Mūsų brolių Lietuvių. Mes – Žemaičiai ir Lietuviai suprantame, kad šiandien dienai mūsų vertybės: mūsų bendra kultūra, tradicijos, pasaulėžiūra, šeimos vertybės paversti į vakarų tuštybes. Mūsų tauta kantri... “) Turiu paminėti, kad nuo šių teiginių Žemaičių bendruomenė atsiribojo.

Mes už gerus santykius su kaimynais, bet pirmiausia – už Lietuvą. Už Lietuvą KARTU SU VYČIU. Su VYČIU, o ne su „gelbėtojų“ dvigalviu ereliu.

Broliai ir seserys, pamąstykite, padūmokite, ar jums su tokiais „gelbėtojais“ pakeliui?“, - parašė V. Tutkus.

Keli susiję:

Generolas Tutkus 99 procentais pritaria LGPOC vadui Vaitkui

Skaldyti galima, tai yra viena iš taktikų

Lietuvoje bus kuriama partija, kurios tikslas – grįžti į Tarybų Sąjungą

E. Vaitkaus rinkiminės gairės kai kam baisiau, negu velniui kryžius  

Kodėl Lietuvos Respublika skelbiama Europos Sąjungos nare, nors iš neteisės teisė neatsiranda?   

Ar būsimas Lietuvos Respublikos Prezidentas sutiks atiduoti likusį mūsų valstybės suverenitetą Europos Sąjungai?

Valstybės susigrąžinimas ir praradimas. V d. Atgimimo metais Tautą ir teisę gerbėme

Valstybės susigrąžinimas ir praradimas. IV d. Teisiškai neįvykęs Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą

Valstybės susigrąžinimas ir praradimas. III d. NATO vaidmuo

Valstybės susigrąžinimas ir praradimas. II d. Mastrichto sutartis – politinės Europos Sąjungos sukūrimas

Valstybės susigrąžinimas ir praradimas. I d. TSRS griūtis ir Vakarų persiorientavimas

VRK vadovas Z. Vaigauskas nežino, kaip rinkėjai buvo informuoti apie stojimo į Europos Sąjungą sutartį (I d.)