Maisto grandinės realybė yra tokia: Lietuvoje, nors iš 400-700 tikrintų produktų tik viename buvo viršyta leidžiama herbicidų (nuodų piktžolėms) koncentracija – taip skelbia Maisto ir veterinarijos tarnybos svetainė, tačiau, pasirodo, kad net kas antras tikrinamas produktas turėjo liekamųjų herbicidų.
Žemės ūkio produktus perdirbanti maisto pramonė pasaulyje naudoja net 2.5 tūkst. pavadinimų įvairių saldiklių, rūgštiklių, puriklių, kvapiklių ir pan. Tuo pat metu jau visą dešimtmetį yra stebima trečioji vaikų alergizacijos banga, kurią, manoma, sukėlė visas šis dirbtinų cheminių medžiagų pluoštas su buitine chemija bei aplinkos tarša. Ir ne tik vaikų susirgimų tvanas dėl to gresia žmonėms.
Vakarų valstybės ir todėl jau nuėjo vien ekomaisto vaikams tiekimo sistemų kūrimo keliu, o Lietuvos maždaug 2600 ekoūkių tesugebėtų patiekti tik 1/6 reikiamo mokykloms ir darželiams ekodaržovių kiekio.
Kokios gi mūsų viso kaimo perspektyvos, jei jame apie pusė melioracijos sistemos magistralinių griovių (apie 25 tūkst. km į kuriuos susikraustė bebrų populiacija) reikalauja renovacijos, jei dar prieš pernykščius lietus 7 proc. dirbamos žemės yra virtę šlapynėmis, jei derlingoje vidurio Lietuvoje apie 20 proc., o Rytų Lietuvoje net 74 proc. buvo priskirti žemo humusingumo žemėm, o kalkinimo prašosi apie ketvirtadalis rūgščios reakcijos visos Lietuvos žemių, kai dar 2015 m. duomenimis tarp kaimo ūkių savininkų jaunesni nei 40 metų tesudarė vos 16 proc.?
Balandžio 4 dienos „PressJazz pokalbiuose“ – ekspertas, sistemų tyrėjas, matematikas Kęstutis Urba.