|
Šiaip jau EU "paramą" skurstančioms šalims reikėtų vadinti infiliacijos ir skurdo eksportu. Lėšos infrastuktūrai ir kitiems projektams skiriamos tik su sąlyga, jog medžiagos, žaliava ir technika bus perkamos tik pagal iš anksto nustatytą kainą ir tik iš šalių-donorų. Pabandytų kas pirkti pigiau iš trečių šalių, jau nekalbant apie Rusiją- "parama" nutrūktų iš karto ir visam laikui. Schema labai jau panaši į Benderio 401 palygintinai sąžiningą būdą, kaip iš žmonių atimti pinigus, arba į Lietuvoje atidirbtą namų "renovaciją", beje, irgi pagal EU standartus, kur kainos užvyniotos trigubai, o užsakovas ne tik kad neturi teisės rinktis medžiagų tiekėjo pagal pigesnę kainą, bet ir pigesnio rangovo, negu nurodyta "laimėjusių konkursą" sąraše. Bendroje sumoje laimi ne užsakovas, permokantis trigubai, bet tarpininkaujantys bankai ir medžiagų bei paslaugų spekuliantai, kuriems nuo 300% pelno negaila palikti ir 30% otkato "prožektų" vykdytojams. Sausame rezultate lieka pagerinta infrastruktūra su išaugusiu skolininkų ir ubagų skaičiumi, nes visi pinigai grįžta 200% pas "paramos" teikėją, pakeliui dalinai nusėsdami bankų ir "prožektininkų" kišenėse...
Todėl EU "parama" yra daug baisiau, nei paskola už %, tačiau aišku, kodėl valdininkai ir bankai renkasi pirmą variantą, nes už antrą nėra otkatų ir tautos skurdinimo, yra tik pinigų plovimas, už kurį gresia...
|