Gruzijos prezidento rinkimai: kas taps Michailo Saakašvilio įpėdiniu?

Gruzijoje baigiasi prezidento Michailo Saakašvilio era. Šios šalies centrinė rinkimų komisija rugsėjo 23 d. paskelbė galutinį kandidatų į prezidento rinkimus, kurie vyks spalio 27 d., sąrašą. Tarp 23 kandidatų – Georgijus Margvelašvilis iš valdančiosios koalicijos „Gruzijos svajonė“, opozicinės prezidentinės partijos Vieningo nacionalinio judėjimo (VNJ) narys, buvęs parlamento pirmininkas Davidas Bakradzė ir buvusi M. Saakašvilio bendražygė, buvusi parlamento pirmininkė, dabar partijos „Demokratinis judėjimas – Vieningoji Gruzija“ atstovė Nino Burdžanadzė. Būtent jie laikomi pagrindiniais šių rinkimų favoritais.

Tiesa, norinčiųjų tapti prezidentu būta kur kas daugiau – per 50 žmonių. Tačiau rinkimų komisija eliminavo daugiau nei pusę jų, įskaitant ir buvusią Gruzijos užsienio reikalų ministrę Salomę Zurabišvili. Oficiali priežastis buvo jos dviguba pilietybė – Gruzijos ir Prancūzijos. Pati S. Zurabišvili mano, kad registracijos atsisakymą organizavo minėti trys pagrindiniai kandidatai, kurie parodė nepaprastą darną šiuo klausimu.

„Nė vienas iš kandidatų nėra stiprus. Todėl jie bijojo, kad jei rinkėjai nenorės duoti pirmenybės vienam iš jų, tada žmonės balsuos už mane“, – pareiškė S. Zurabišvili.

Tad kas tie pagrindiniai kandidatai? G. Margvelašvilis praeityje vadovavo Gruzijos švietimo ministerijai, ėjo ministro pirmininko pavaduotojo pareigas. Premjeras Bidzina Ivanišvilis nuolatos kartoja, kad nėra „jokios alternatyvos“ šiam kandidatui, ir užtikrina piliečius, kad greitai šalis turės padorų prezidentą. Be to, B. Ivanišvilis ne kartą sakė, kad netrukus po rinkimų jis paliks premjero postą ir pasitrauks į pilietinį sektorių. Kaip jis tvirtina, daugelį pažadų jis ir jo komanda jau įgyvendino, ir jis paliks politiką, kai tik prezidentu taps G. Margvelašvilis. Ką darys B. Ivanišvilis, jei vis dėlto G. Margvelašvilis pralaimės? Premjeras sako, kad, remiantis jo analize, laimės kandidatas iš „Gruzijos svajonės“, bet jei ne, tada dabartinis premjeras liks atviras visiems sprendimams.

Dauguma ekspertų mano, kad G. Margvelašvilis pats savaime nėra stipri asmenybė, o jo pagrindinis pranašumas yra tai, kad jis – ministro pirmininko statytinis. Nepriklausomi ekspertai mano, kad G. Margvelašvilis rinks balsus daugiausia dėl B. Ivanišvilio, ir to gali pakakti laimėjimui.

Parlamentinės mažumos lyderis D. Bakradzė – didelę patirtį turintis politikas, jis geriau nei daugelis supranta tarptautinius santykius ir valstybės reikalus, – pabrėžia Kaha Gogolašvilis iš Gruzijos strateginių ir tarptautinių studijų fondo. Bet D. Bakradzės nenaudai veikia tai, teigia ekspertas, kad jis yra Nacionalinio judėjimo, kurį dauguma gyventojų vertina neigiamai, kandidatas.

Nemažą politinę patirtį yra įgijusi ir N. Burdžanadzė. Ji priklausė dabar Gruzijos eksprezidento Eduardo Ševardnadzės aplinkai, o 2003 m. kartu su Zurabu Žvanija ir M. Saakašviliu tapo viena iš Rožių revoliucijos lyderių, tačiau 2008 m. pasitraukė į opoziciją. Pasak analitikų, N. Burdžanadzės rinkėjai – tie, kurie yra nusivylę valdančiąja „Gruzijos svajone“, bet vis nemėgsta VNJ. Jau minėtas K. Gogolašvilis mano, kad N. Burdžanadzės praeitis VNJ gretose – jai ne į naudą, bet jos reitingai augs tiek, kiek kris G. Margvelašvilio reitingai.

Kol kas naujų duomenų apie kandidatų populiarumą nėra. Rugpjūčio pabaigoje Gruzijos mokslinių tyrimų ir konsultavimo centro „Psichoprojekt“ atliktos apklausos duomenimis, 53 procentai respondentų buvo linkę balsuoti už G. Margvelašvilį, 9 proc. – už D. Bakradzę, o dar 7 proc. – už N. Burdžanadzę.

Parengta pagal „Deutsche Welle“