Gyventojams – naujas brangimo raundas: brangsta prekės, paslaugos, elektra, dujos

Lietuvoje vėl fiksuojamas seniai nematytas kainų augimo tempas. Oficialiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. balandį metinė infliacija pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą siekė 5,3 proc., o pagal suderintą vartotojų kainų indeksą – 4,9 proc.

Tai reiškia, kad psichologinė 5 proc. riba Lietuvoje jau peržengta. Tokio dydžio metinė infliacija Lietuvoje paskutinį kartą buvo fiksuota prieš beveik trejus metus – po ankstesnės didžiosios brangimo bangos.

Balandį kainos per mėnesį augo 0,6 proc. pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą ir 0,7 proc. pagal suderintą indeksą. Daugiausia prie metinės infliacijos prisidėjo degalai, šilumos energija, transporto priežiūra, restoranų ir kavinių paslaugos, cigaretės, mėsa, alkoholiniai gėrimai, atostogų išvykos ir kitos prekės bei paslaugos.

Ekonomistai atkreipia dėmesį ir į dar vieną veiksnį – iš antrosios pensijų pakopos išmokėtus pinigus. Gyventojams buvo pervesta daugiau kaip 3 mlrd. eurų, o dalis šių lėšų greitai pateko į vartojimą. Skaičiuojama, kad apie pusė milijardo eurų jau buvo išleista prekėms ir paslaugoms.

Tai galėjo papildomai pastumti kainas aukštyn tuose sektoriuose, kuriuose žmonės aktyviau pirko: buitinės technikos, baldų, transporto, statybinių medžiagų ir kitų ilgalaikio vartojimo prekių srityse. Kai kuriose prekių grupėse mėnesinis kainų šuolis buvo kelis kartus didesnis nei įprasta.

Padėtį apsunkina ir išoriniai veiksniai. Įtampa Artimuosiuose Rytuose, neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, brangstanti nafta, dujos, trąšos, plastikai ir kitos žaliavos bei tarpinės prekės formuoja naują spaudimą galutinėms vartotojų kainoms.

Todėl ekonomistai neatmeta, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet gali priartėti prie 6 proc. Jeigu ši tendencija išliks, Lietuva gali atsidurti tarp sparčiausią kainų augimą patiriančių euro zonos valstybių.

Dėl infliacijos vis labiau krypsta akys ir į Europos Centrinį Banką. Kol kas palūkanų normos nepadidintos, tačiau Europos Centrinis Bankas pripažįsta, kad infliacinė rizika yra išaugusi. Todėl ekonomistai neatmeta, kad artimiausiu metu Europos Centrinis Bankas gali svarstyti griežtesnę palūkanų politiką. Tokiu atveju gyventojams brangtų ir būsto paskolų įmokos.

Nuo liepos gyventojų gali laukti dar vienas smūgis – prognozuojamas elektros ir dujų kainų augimas. Visuomeninis elektros tarifas gali didėti maždaug 2 centais už kilovatvalandę, o dujų kainos taip pat priklausys nuo situacijos pasaulinėse rinkose.

Valdžios institucijos aiškina, kad dalis gyventojų galėtų mokėti mažiau, jeigu pasirinktų jiems palankesnį elektros tiekimo planą ar grįžtų prie visuomeninio tarifo. Tačiau tai nepanaikina esmės: energija, paslaugos, maistas ir kasdienės prekės vėl brangsta, o gyventojų piniginėms spaudimas tik didėja.

Kol kas valdžia gali kalbėti apie formules, indeksus ir rinkos mechanizmus, tačiau paprastam žmogui visa tai susiveda į vieną dalyką – parduotuvėje, degalinėje, už elektrą, dujas, paskolą ir paslaugas teks mokėti daugiau.