Ir vėl Petrikai. Ilgas kelias per neteisybės dykumą

Apie su šia istorija susijusius įmones ir asmenis (tarp jų advokatą Gintarą Černiauską) daugiau galima paskaityti ČIA.

2012 metų rugpjūčio 23 dieną Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij išnagrinėjo  italų kapitalo įmonės UAB "Litplastic” skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Raimondo Petriko įmonei UAB ”Dahelma”. Skundą patenkino, o nutartyje nurodyta: “Panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo 2012-06-13 d. nutarimą atmesti skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kaip neteisėtą ir nepagrįstą”.

2006 metais įkurta italų įmonė „Litplastic“ įsigijo nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajone ir planavo pradėti vienkartinės plastiko taros gamybą. Rinkos tyrimas parodė, kad produkcija įdomi Lietuvai, surasti klientai, pasiryžę iš karto įsigyti gaminius. Verslo sėkmė nekėlė abejonių.

Pasikeitus investavimo strategijai italų įmonė pardavė nekilnojamąjį turtą bendrovei „Dahelma“ ir už dalį gautų pinigų pradėjo gamybą. Tačiau ją teko nutraukti, nes „Dahelma“ nevykdė savo įsipareigojimų sumokėti likusią pirkinio kainą.

Kai prasidėjo teisminiai procesai dėl nesumokėtų skolų, italų investitoriai išsiaiškino, kad susidūrė su gerai organizuotu tarpusavio ryšiais susijusių įmonių tinklu, kuris per tuos trejus metus padarė žalos ne tik verslininkams, bet ir Lietuvos valstybei.

UAB „Litplastic“ paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir prasidėjo itin keistas stumdymasis, trukęs net kelerius metus (nuo 2010-ųjų lapkričio).

Antrą kartą ikiteisminis tyrimas atnaujintas 2011 metų liepos 13 dieną pagal LR BK 186 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį. UAB “Dahelma” bei su ja susijusios įmonės ir asmenys buvo įtariami apgaule padarę turtinę žalą Italijos kapitalo bendrovei UAB “Litplastic” ir kitoms įmonėms, dokumentų klastojimu, apgaulingu apskaitos dokumentų tvarkymu.

Ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti pirminiai duomenys apie UAB “Dahelma”, jos akcininkus ir gana painią įmonių schemą, kuri sieja grupę asmenų – Gintarą Petriką, Raimondą Petriką, Gintarą Skobą, Shachin Mirzoev, Ritą Bernotaitę, Robertą Jankauską, bankroto adminitratorius, jų advokatus bei advokatų padėjėjus.

Vilniaus miesto prokuroras Rytis Ivanauskas, pavedęs įvairiems asmenims bei įmonėms mestus kaltinimus tirti Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriui, pritarė tyrėjų, neįžvelgusių nusikalstamos veiklos, sprendimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, nors jį argumentuojant buvo panaudota tikrovės neatitinkanti, fiktyvius dokumentus nuslepianti informacija.

Vėliau prokuroras R. Ivanauskas, perėmęs tyrimą savo žinion ir susipažinęs su konkrečiomis nuorodomis į nusikalstamą veiką, pažeidė procesinį  įstatymą ir dar kartą nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Anatolijus Koržovas 2012 metų birželio 13 dienos nutarimu atmetė skundą dėl neteisėtai ir nepagrįstai nutraukto ikiteisminio tyrimo. Šis nutarimas "pasižymi" giliomis civilinės teisės žiniomis. Akivaizdžiai nusikalstamoje veikoje prokuroras sugeba “įžvelgti” paprastius civilinius santykius, kurių aiškintis siunčia italų investuotojus į teismą. Beje, praeityje šis prokuroras nepasižymėjo tokia “įžvalga”. Priešingai, labai meistriškai tikrai įprastus civilinius santykius “užtempdavo” ant kriminalinio kurpaliaus.  

Tačiau nei prokurorams, nei juos galimai įtakojančioms grupuotėms nepavyko paveikti teisėjo Vladimir Brezovskij, kuris įžvelgė, kad pateikti faktai nėra patikrinti, tyrimas nėra atliktas tinkamai, o patys prokurorai pažeidė įstatymą.

2012 metų rugpjūčio 23 dieną Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij išnagrinėjo  italų kapitalo įmonės UAB Litplastic” skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo ir jį patenkino. Nutartyje nurodyta: “Panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo 2012-06-13 d. nutarimą atmesti skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kaip neteisėtą ir nepagrįstą”

Taigi, tyrimas turės būti atnaujintas, o pažeidimus padarę veikėjai pagaliau gali atsidurti ir kaltinamųjų suole.

Ši istorija apie Lietuvoje nuo Petrikų nukentėjusius italus kai kam tapo itin nemaloniu krislu akyje. Joje vis daugėja veikėjų ir aiškėja naujų faktų, kurie pradeda nervinti, regis, jau seniai “užverstų” bylų dalyvius. Italų atskleistas unikalus fiktyvių įmonių, išaugusių iš EBSW monstro, vorantinklis, kaip paaiškėjo, apraizgė visą Lietuvą. “Liūdna” koncerno istorija tebesitęsia, tik įgavo kuklesnes formas, bet išsiplėtė geografine prasme. O šios “veiklos” pasekmės analogiškos – apgauti kreditoriai, valstybė ir lobstantys buvusio koncerno šulai.   

Įtarimai dėl neteisėtų veiksmų - tyčinių bankrotų, dokumentų klastojimo, svetimo turto pasisavinimo, mokesčių slėpimo - krinta ant įmonių, jų vadovų. Bet to itin nenorima tirti, stengiamasi atsikratyti teikiama informacija.

2010-iais, kreditoriams pareikalavus iškelti bankroto bylą R. Petriko įmonei “Dahelma “ dėl maždaug milijono litų, įmonė šios procedūros išvengė, deklaravusi, kad yra moki ir turtinga. Bet lygiai po metų, pasitelkusi advokatą Gintarą Černiauską, bendrovė pasiekė, kad bankroto byla būtų iškelta vos dėl 1386,5 litų skolos, bankroto administratoriumi paskiriant G. Černiausko ir R. Petriko verslo partnerį Ramūną Kardelį.

UAB „Litplastic“ tyrimu jau susidomėjo Seimo Antikorupcijos komisijos nariai, o įmonės teisininkai ruošia medžiagą valstybės institucijoms, kad trečią kartą nepasikartotų istorija, kai byla nutraukiama prokurorams „neradus ką tirti“.

Regis, šiame verpete sukasi tikrai nemaži pinigai, jei mokesčių inspekcija, prokuratūra, ekonominė policija nenori pastebėti migruojančių milijoninių sumų, nors dėl SoDrai nesumokėto 100 litų mokesčio masiškai areštuojamos žmonių, įmonių sąskaitos, keliamos bylos, žlugdomas verslas ir laužomi žmonių likimai.

„Mūsų tikslas - parodyti, kad garbė nėra perkama už pinigus, o turtus krauna ne aitvarai. Kad ir korupcijos apraizgytoje valstybėje galima apginti tiesą, net jei tai kainuoja daug pinigų ir kantrybės“ –  sako UAB „Litplastic“ Prezidentas Giuseppe Caratozzolo.