Iranas ir pilietinis karas Jemene

Saudo Arabija (SA) ir Iranas kovoja dėl savo įtakos Jemene. Tačiau šioje kovoje Iranas turi didelius šansus, o SA gresia atsidurti šiitų valstybių apsuptyje.

Irano užsienio reikalų ministras Mohamedas Džavadas Zarifas pasakė labai aiškiai: kariniai SA veiksmai turi būti nutraukti nedelsiant. Jis tai pareiškė iš karto po to, kai SA pradėjo karinę operaciją prieš šiitų sukilėlius (husitus) Jemene. Ši operacija, Zarifo manymu, tik skatins įtampą  regione.
 
Mūšis dėl Jemeno – didelė avantiūra?

SA savo veiksmus teisina tuo, kad ji palaiko Jemeno teisėtą prezidentą Abd Rabbuh Mansur Hadi jo kovoje su sukilėliais. Iranas mano kitaip. Irano užsienio politikos ir nacionalinio saugumo parlamento komiteto pirmininkas Mansuras Hagigatpuras mano, kad SA „vykdo rimtą avantiūrą ir neabejotinai patirs pralaimėjimą“.

Nepaisant to, kad SA palaiko itin glaudžius ryšius su Amerika, trijose kaimyninėse šalyse – Sirijoje, Irake ir Libane – SA įtaka grėsmingai menksta, o Iranas šiame regione daro vis didesnę įtaką. Šie įvykiai negali nekelti nerimo sunitų valstybėse. Pastarosios baiminasi visiškai prarasti situacijos kontrolę. „Iranas žino, kaip savo tikslams panaudoti arabų šalių fobijas“, - rašo žurnalas Foreign Policy.

Ir nors Iranas neigia savo karinį įsikišimą Jemene, šiuos pareiškimus arabų šalys vertina skeptiškai. „Praėjusiais metais vienas iš Irano parlamento narių  pareiškė, kad tris arabų šalių sostinės – Bagdadas, Damaskas ir Beirutas – jau yra kontroliuojamos Teherano. Tai sukėlė nerimą, kad Jemeno sostinė gali būti sekanti šiame sąraše“,- pažymi Foreign Policy.

Stokholmo universiteto politologas Validas al-Sakafas mano, kad šie nuogąstavimai yra ne be pagrindo. Jis įsitikinęs, kad Sirija, Iranas ir Irakas šiandien yra Irano įtakoje. „Jemene situacija buvo kitokia iki tol, kol į valdžią atėjo husitai, kurie sudarė sąjungą su buvusiu šalies prezidentu Ali Abdula Salech“, - teigia profesorius interviu Deutsche Welle. Savo ryžtą stiprinti santykius su Teheranu husitai pademonstravo sausio pabaigoje: vos tik buvo užgrobta valdžia Jemeno sostinėje,  iš karto buvo organizauoti reguliarūs oro skrydžiai tarp Jemeno ir Irano – per savaitę vykdomi 28 skrydžiai. Anksčiau tiesioginių reisų nebuvo apskritai.

Saudo Arabijos košmaras: šiitų valstybių apsuptyje

Tuo atveju, jei husitų valdžia bus įtvirtinta Jemene, SA atsidurs visiškai naujoje pozicijoje: jos šiaurinis kaimynas Irakas ir taip jau laikomas Irano sąjungininku, o prie jo prisijungs dar ir Jemenas. Šalis atsidurs šiitų valstybių apsuptyje.

Nors Iranas neigia dalyvaujantis kariniame konflikte Jemene, šiais pareiškimais mažai kas tiki: dar 2013 m. sausio mėn. Jemeno kranto apsauga savo teritoriniuose vandenyse sulaikė nedidelį Irano laivą, vežusį „žemė-oras“ raketų krovinį. SA mano, kad šios raketos buvo vežamos Jemeno husitams.

Husitų karinės pergalės turėtų kelti nerimą SA dar ir todėl, kad husitai, kartu su Jemeno valdžios perėmimu, pradės dalinai kontroliuoti itin svarbius jūros kelius. Jemenas savo pietvakariuose ribojasi su Bab el-Mandemo kanalu, vadinamu „Ašarų vartais“. Šis siauras (ne daugiau kaip 30 km pločio) kanalas jungia Arabijos jūros Adeno įlanką su Raudonąja jūra. Iš kurios, savo ruožtu, per Sueco kanalą yra išėjimas į Viduržemio jūrą. Šiuo keliu paprastai plaukia naftos tanklaiviai į Europą.

Kokie tikrieji Irano interesai, kol kas neaišku. Šiuo metu tarptautinės derybos dėl Irano branduolinės programos eina į pabaigą. Visi derybų dalyviai siekia surasti kompromisą. Greičiausiai būsimasis susitarimas sumažins Irano norą tiesiogiai ar netiesiogiai kištis į konfliktą Jemene. Šalis daugelį metų buvo tarptautinėje izoliacijoje, Irano atžvilgiu veikia itin griežtos ekonominės sankcijos. Abejotina, kad Teheranas pasiruošęs rizikuoti, kad dėl jo vykdomos agresyvios politikos Jemene būtų pratęstos sankcijos.

Šaltinis: dw.de