108 puslapių tyrime pripažinta, kad palestiniečių lyderis Jaseras Arafatas tikrai buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu-210, pranešė BBC.
Oficialiai teigta, kad 2004 m. J. Arafatas mirė nuo retos kraujo ligos.
Tačiau Šveicarijos mokslininkų iš Vodua universiteto (CHUV) Lozanoje tyrimas teigia, kad jo kūne buvo rastas „didžiulis kiekis polonio“. Manoma, kad jis į J. Arafato kūną pateko per arbatą, kavą ar vandenį, kurio išgėrė palestiniečių lyderis.
Izraelio, kuris kaltinamas J. Arafato nužudymu, užsienio reikalų ministerijos atstovas Jigalas Palmoras šveicarų tyrimą pavadino „muilo opera, o ne mokslu“.
Rusijos federalinės medicininės biologijos agentūros vadovas Vladimiras Uiba taip pat paneigė, kad J. Arafatas buvo nužudytas poloniu. Vėliau ši agentūra paneigė V. Uibos pareiškimą.
J. Arafatas vadovavo Palestinos išlaisvinimo organizacijai 35 metus ir tapo pirmuoju palestiniečių prezidentu 1996-aisiais. 2004 m. spalį jis pasijuto blogai, o po mėnesio mirė ligoninėje Paryžiuje.
Kas būtent atsakingas už ilgamečio palestiniečių lyderio, jų pasipriešinimo simbolio mirtį, pasakyti sunku. Pirmiausiai galima įtarti Mossadą - visai panašu į jo stilių. Kita vertus, gali būti įsipainioję ir tie, kurie norėjo užimti J. Arafato vietą ir sutiko būti sukalbamesni. Tikėkimės, kad tiesa kada nors paaiškės.
Dabar gi svarbesnis kitas dalykas. Vakaruose, taip pat Lietuvoje mėgstama aiškinti, kad XXI amžiuje sankcijos, karas, politiniai nužudymai negalimi - blogas tonas, neatitinkantis laiko dvasios. O dabar prisiminkime su JAV palaiminimu pakartą S. Husseiną ir sudraskytą M. Kadafį. Kiek triukšmo buvo dėl Litvinenkos kančių, o po to paaiškėjo, kad šioje istorijoje pėdsaką paliko ir britų žvalgyba. Šiame kontekste J. Arafato nunuodijimas tik išimtis, patvirtinanti taisyklę.
Žmonės ir politika nesikeičia, keičiasi tik kalendoriaus data.