Išties kuriozinis atvejis Europos teisėje, kodėl Lietuva taip ilgai nevykdo 2011 metais priimto EŽTT sprendimo

Tikėtina, jog pritaikius sugriežtintos priežiūros mechanizmą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje „R. Paksas prieš Lietuvą“ vykdymo svarstymą Europos Tarybos Ministrų Komitetas atnaujins artimiausiu metu Žmogaus teisių posėdyje. Kaip žinia, 2011 m. sausio 6 d. EŽTT Didžioji kolegija priėmė Lietuvos politinio isteblišmento 2004 m. nuverstam Prezidentui R. Paksui palankų sprendimą, kuriuo nustatytas Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) pažeidimas dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Užsitęsusi politinė krizė bei kilęs tarptautinis skandalas, dėl kurio mūsų valstybei gresia sankcijos ir baudos, šalis gali netekti balso teisės, kadangi Lietuvoje praktiškai ignoruojamas ir štai jau septynerius metus nevykdomas EŽTT sprendimas dėl R. Pakso dalyvavimo Seimo rinkimuose. Už tai yra atsakingas tiek buvusio KT pirmininko Egidijaus Kūrio „konstitucijos dvasių“ įtakojamas Konstitucinis Teismas, tiek ir aukščiausieji valstybės vadovai – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, o taip pat Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, atsakingas už tai, kad artimiausiu metu būtų organizuotas šio klausimo svarstymas Seime.

Aptariant aktualią temą, skaitytojų dėmesiui išskirtinis interviu su tarptautinės teisės žinovu, advokatu dr. Eugen SALPIUS, atstovaujančiu Europos Parlamento nario, Prezidento Rolando PAKSO interesus bei ginančiu žmogaus teises europinėse institucijose, Strasbūre ir Briuselyje.

- Jūsų nuomone, kodėl iki šiol nevykdomas 2011 m. sausio 6 d. EŽTT sprendimas dėl EP nario, Prezidento Rolando Pakso dalyvavimo rinkimuose Lietuvoje?

- Man atrodo, kad Lietuvos Vyriausybė yra mažai suinteresuota įvykdyti Strasbūro Teismo sprendimą. Pamėginsiu paaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija. Norint Lietuvoje įvykdyti prieš septynerius metus priimtą EŽTT sprendimą faktiškai susiduriama su dviem aspektais - individualiuoju aspektu ir generaliniu aspektu.

Individualusis aspektas numato, jog būtina pataisyti, kas buvo neteisingai padaryta, kaip tai konstatavo Strasbūro Teismas, priėmęs sprendimą byloje „R. Paksas prieš Lietuvą“ (peticijos Nr. 34932/04) vykdymo. Kaip žinia, 2011 m. sausio 6 d. EŽTT Didžioji kolegija priėmė sprendimą minėtoje byloje, kuriuo nustatytas Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) pažeidimas dėl pareiškėjo R. Pakso „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Generalinis aspektas numato, ką reikia pataisyti konkrečios valstybės teisėje, kad panašūs atvejai, varžantys žmonių teises į laisvus rinkimus, ateityje nepasikartotų.

Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškino, kad 2004 metais po apkaltos posto netekusiam Prezidentui Rolandui Paksui draudžiama iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose Lietuvoje. Tas pats KT nurodė, kad vienintelis būdas įvykdyti R. Paksui palankų EŽTT sprendimą – pakeisti Lietuvos Konstituciją.

Man suprantama, kodėl taip atkakliai laikomasi ankstesnės, oficialiai priimtos pozicijos, mat priešingu atveju devyni KT teisėjai turėtų pripažinti, jog 2004 metais priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas buvo NETEISINGAS.

Be abejo, KT nesunkiai galėtų pataisyti prieš 14 metų savo pačių priimtą sprendimą, akivaizdžiai prieštaraujantį tarptautinės teisės normoms. Tereikia, kad Vyriausybė dar kartą kreiptųsi į Konstitucinį Teismą su tokiu prašymu. Tačiau niekas to nedaro ir neieško alternatyvių būdų šiam teisiniam kazusui išspęsti, o tik remiasi anksčiau pateiktu KT išaiškinimu, esą 2011 m. sausio 6 d. priimto EŽTT sprendimo įgyvendinimui būtina keisti LR Konstituciją.

- Kodėl apie Konstitucijos keitimą imta kalbėti tik po to, kai Lietuvos politinis „elitas“ nuvertė Prezidentą R. Paksą? Neribotam laikui eliminavus rimtą konkurentą iš politinės kovos, tarytum specialiai vienam asmeniui sugalvotas gudrus vilkinimo mechanizmas – Konstitucijos keitimas, kurios pakeitimui būtina dauguma Seime, t. y., didžia dalimi, tie patys asmenys, kurie balsavo už apkaltą Prezidentui?

- Mano nuomone, šiuo konkrečiu atveju, teisinės problemos sprendimui visiškai nebūtina keisti Konstituciją. Nepaisant to, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas jau keletą kartų rekomendavo taikyti individualų aspektą atkuriant Prezidento Rolando Pakso teises dalyvauti rinkimuose, Lietuvą atstovaujantys atsakingi pareigūnai bei politikai primygtinai aiškina, kad tai bus įmanoma padaryti tik po to, kai generaliniu aspektu (t. y. pakeitus LR Konstituciją) bus priimtas atitinkamas sprendimas.

Kaip matome, pasitelkus „atsirašinėjimo“ bei tyčinio vilkinimo taktiką, apskritai nieko nedaroma. Esant tokiai politinei situacijai Lietuvoje praktiškai neįmanoma pakeisti LR Konstitucijos, nes didžioji dauguma parlamentarų nėra suinteresuota, kad Seimas prabalsuotų už Konstitucijos pataisas. Mano giliu įsitikinimu, tarptautinėmis normomis grindžiamų žmogaus teisių grubūs pažeidimai Lietuvoje toleruojami politiniu lygmeniu, visų pirma, tai politinis klausimas.

Štai kodėl už sprendimo vykdymą atsakingai Vyriausybės atstovei Karolinai Bubnytei vis tenka aiškinti, siųsti raštus ET Ministrų Komitetui, pateikinėjant naujus argumentus bei paaiškinimus, dėl kokių priežasčių stringa teisinis procesas, kodėl neatkuriama R. Pakso teisė dalyvauti rinkimuose Lietuvoje.

Pasirodo, Lietuvos Vyriausybė 2017 m. rugsėjo mėn. 27 d. pateikė Ministrų Komitetui klaidingą informaciją apie tai, neva šis klausimas bus svarstomas Seimo rudens sesijoje. Bet iš tikrųjų atitinkama rezoliucija XIII-633 dėl įstatymo Nr. XIIP-2850 priėmimo net nebuvo įtraukta į parlamento darbotvarkę. Apie tai pernai gruodžio mėn. 29 d. laišku informavo Seimo narys Rimas Andrikis.

Minėtame rašte, adresuotame ET Ministrų Komitetui, Vyriausybės atstovė K. Bubnytė teigė, jog suskilus socialdemokratų partijai Vyriausybė neva neturinti pakankamos daugumos palaikymo Seime, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos. Susidaro įspūdis, jog atrandama ir pateikiama bet kokia fiktyvi priežastis, kodėl procesas dėl EŽTT sprendimo įgyvendinimo Lietuvoje yra toks vangus ir sunkiai prognozuojamas.

Kadangi Ministrų Komiteto sprendimu bylai „R.Paksas prieš Lietuvą“ nuo 2014 m. rugsėjo mėn. taikoma sustiprinta vykdymo priežiūra, tai reiškia sistemingą nevykdomo EŽTT sprendimo svarstymą Ministrų Komiteto Žmogaus teisių posėdžiuose. Reikalui esant rengiami vieši debatai, prasižengusios valstybės atžvilgiu priimami atitinkami sprendimai bei raginama imtis EŽTT sprendimo įgyvendinimui būtinų priemonių.

Imant individualiu aspektu šią problemą visai nesunkiai ir greitai galima būtų išspręsti, atkuriant pažeistas R. Pakso teises dėl dalyvavimo rinkimuose Lietuvoje. Pats Konstitucinis Teismas, jei tik norėtų, galėtų ištaisyti šią klaidą. Jie ir patys tai pripažino: atsiradus naujiems argumentams, šis klausimas bus sprendžiamas Konstituciniame Teisme. Net sunku patikėti, kad EŽTT sprendimas Lietuvos Konstituciniam Teismui nėra pakankamai svarus argumentas peržiūrėti savo pačių 2004 metais priimtą neadekvatų sprendimą?!.. Manau, tai išties kuriozinis atvejis Europos teisėje, nieko panašaus tarptautinės teisės praktikoje man dar neteko girdėti!..

Strasbūro Teismo sprendimus Europos Sąjungos valstybėms privalu vykdyti. Buvęs KT pirmininkas E. Kūris kaip teisėjas seniai turėjo būti diskvalifikuotas todėl, kad grubiai pažeidė ne tik Konstituciją, bet ir žmogaus teises, kai KT priėmė politiškai motyvuotą išaiškinimą, t. y. iki gyvos galvos atimant teisę nušalintam Prezidentui R. Paksui dalyvauti rinkimuose Lietuvoje. Minėtu sprendimu KT viršijo įgaliojimus, grubiai pažeidė kompetencijos ribas bei savo tiesioginę paskirtį. Joks Konstitucinis Teismas neturi teisės politikuoti, jo pagrindinė prerogatyva - išaiškinti ar Seime priimami įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.

Aš manau, už Strasbūro Teismo sprendimo įgyvendinimą atsakingas Europos Ministrų Komitetas, taikant sugriežtintos priežiūros mechanizmą, artimiausiu metu turėtų keisti veikimo taktiką. Tai reiškia, jog iki šiol Lietuvoje vykę politiniai žaidimai, spekuliuojant Konstitucijos pataisomis bei klaidinančiais Vyriausybės atstovės K. Bubnytės pasirašytais raštais, ET Ministrų komiteto daugiau nebus toleruojami.

Man, kaip teisininkui, net sunku patikėti, kad Lietuvos Vyriausybė apskritai gali klaidinti ET Ministrų Komitetą. Toks precedentas iš esmės keičia situaciją. Bet kuriuo metu gali būti atimta iš Lietuvos balsavimo teisė ES institucijose, skiriamos baudos ir blokuojama finansinė parama, kas iš tikrųjų būtų labai skausminga tokiai nedidelei Pabaltijo valstybei, nepasižyminčiai nei ekonomikos augimo mastais, nei aukštu pragyvenimo lygiu.

Akivaizdu, jog LR Vyriausybės pasyvūs veiksmai - politiškai motyvuota vilkinimo taktika, kai Lietuvoje metų metais ignoruojamas EŽTT sprendimas, pažeidžia ne tik Rolando Pakso teisę dalyvauti rinkimuose, bet ir daugumos piliečių teises į laisvus rinkimus.

Manau, vertėtų rimtai apsvarstyti galimybę kreiptis į Strasbūro Teismą – šį kartą dėl Lietuvos Vyriausybės neveiklumo bei dėl Konstitucinio Teismo, kuriam EŽTT sprendimas, pasirodo, nėra pakankamai svarus argumentas peržiūrėti 2004 metais priimtą neadekvatų sprendimą, iki gyvos galvos suvaržant Prezidento R. Pakso teisę dalyvauti rinkimuose.

Be abejo, vienokie ar kitokie teisiniai veiksmai bus daromi tiktai pasikonsultavus su mano ginamuoju asmeniu Rolandu Paksu, kuris štai jau keturioliktus metus kantriai ir principingai kovoja už pažeistas žmogaus teises bei teisingumą Lietuvoje.

- Ką gi?.. Belieka palinkėti jums sėkmės. Dėkoju už pokalbį.