Jei Putinui neužbrėšime ribų – jis eis toliau

„Le Figaro“: Vakarai jau ne pirmus metus bando atrasti bendrą kalbą su Vladimiru Putinu, tačiau ar nėra taip, kad Ukrainos krizė ir Rusijos agresyvi antivakarietiška propaganda vėl kuria šaltojo karo atmosfera?

Fiona Hill: Obama iš tikrųjų svajojo apie santykių su Maskva perkrovimą. Tačiau Putinas įvertino visus mūsų veiksmus kaip grėsmę ir tai paskatino jį imtis puolamųjų politinių veiksmų, kad apginti interesus.  Šios politikos esmė: nuolatinis leistinų ribų tikrinimas. Jei prieš Putiną nepastatysi “sienų”, jis eis toliau nei Ukraina ir destabilizuos kitas šalis. Iš tiesų, problema yra tai, kad Putinas- ne tik kelia grėsmę Ukrainos suverenitetui, tačiau tai yra aiški grėsmė ir Europos saugumui ir nusistovėjusiai politinei tvarkai. Jo tikslas- diskredituoti Europos politinius institutus ir demokratiją. Be šių veiksmų, jistaip pat siekia diskredituoti NATO, kurio vien tik egzistavimas Putinui yra savaiminė grėsmė. Nuo 2007m. jis kalba, kad reikalinga nauja saugumo sistema , nauji Jaltos susitarimai, kuriuos mes galime priimti. Todėl Vakarai ir atsidūrė tokioje sumaištyje. Niekas nenori šioje analizėje eiti iki galo ir atsidurti naujoje šaltojo karo realybėje.

- Įtampa G20 susitikime rodo, kad pasaulio šalys suvokia situacija...

- Vakarai pradeda viską suprasti, tačiau nėra pasiruošę globalioms varžyboms su Maskva. O Putinas Vakarus stumia į šias varžybas! Pagalvokit, ką parodo jo sprendimas dislokuoti karinius laivus Karibuose. Jis nori, kad kad su juo elgtųsi taip, kaip kažkada elgėsi su TSRS.

- Ką jūs galvojate apie Putino propagandinę kampaniją Europoje ir apie tą susižavėjimą, kurį jis kelia Europos dešiniųjų ir ultradešiniųjų tarpe?

- Tai tragedija. Mari Le Pen ir kiti lyderiai lengvai pasiduoda manipuliacijoms, panašiai kaip tai atsitiko su komunistinėmis partijomis šaltojo karo metu. Jie galvoja, kad veda save kaip tikri patriotai, tačiau pamiršta, kad Putinas- buvęs KGB karininkas, kurį mokė naudoti ideologiją kaip priemonę manipuliacijai. Jei Mari Le Pen ir kiti lyderiai nori ištikrųjų apginti savo šalis, jei jie nori tapti De Goliais, jiems reikia sustoti, todėl kad jie tampa pavojingos ir korumpuotos užsienio jėgos įrankiu . Nereikia pamiršti, kad KGB nuo 1970-ųjų dirbo su organizuotu nusikalstamumu (mano knygoje pateikti dokumentiniai faktai), KGB turi didžiulę įtaką verslui, valstybės institutams ir partijoms Vakaruose. Putinas mano, kad mes elgiamės lygiai taip pat, tačiau tai nėra tiesa. jis įsitikinęs, kad CŽV ir ES įvykdė 2000-ųjų  metų oranžines revoliucijas. Būtent tai turėjo omeny Angela Merkel, kai ji sakė, kad Putinas gyvena “kitame pasaulyje”. Į pasaulį jis žvelgia per Dresdeno KGB skyriaus prizme.

- Amerikos pozicija pasikeis?

- Vašingtonas suklydo, kai pasakė, kad visa tai kas vyksta yra Europos problema: Tai visų Vakaru problema. Jei mes nesugebėsime pademonstruoti transatlantinių ryšių galios, tai pralaimėsim, o juk Putinas nori, kad mes neturėtume vienybės. Jis nori parodyti, kad visi mes – skystuoliai ir veidmainiai. Esminė problema, kad mes nesugebame jo įtikinti, kad Rusijai  nėra grėsmės iš Vakarų. Jis tuo nepatikės. Ir ši padėtis yra ypač pavojinga.

- Diplomatai kalba, kad jau žino, kiek jis toli gali žengti...

- Tai daroma sąmoningai. Putinas „nuėmė nuo branduolinės patrankos antdėklą“, duodamas suprasti, kad yra pasiruošęs panaudoti nedidelio stiprumo branduolinį užtaisą ir tai jam leis jo naujoji karinė doktrina. Jis siekia mus įbauginti ir nesiruošia trauktis Ukrainoje. Visi šie žingsniai nukreipti į tai, kad priversti mus nutraukti sankcijas, kapituliuoti. Tačiau būtų klaida Putiną lyginti su Hitleriu. Putino tikslas- gauti veto teisę buvusioje Rusijos Imperijos ir TSRS teritorijoje, ypatingai Pabaltyje ir Centrinėje Europoje. Jam reikia, kad žmonės šiuose regionuose prabudę ryte klaustų: „Ką padarys Kremlius?“. Jis nori ne Ukrainos „finliandizacijos“, o „finliandizuoti“ žymiai didesnį regioną.

- Kokie ateities variantai?

- Mums reikia parodyti, kad turime principus ir pasiruošę už juos pastovėti. Ir tuo pačiu, mums reikia priimti Rusijos siekius įtvirtinti save tarptautiniame lygmenyje, ypač Arktyje, o ne atkakliai kartoti, kad ji – tik regioninė valstybė, kaip tai daro Vašingtonas. Reikia parodyti Maskvai, kad ji gali daugiau prarasti, nei laimėti šioje konfrontacijoje.



Fiona Hill vedančioji mokslinė „Brookings Institution“ darbuotoja, pripažinta JAV Rusijos ekspertė ir viena iš knygos „Mr Putin, Operative in the Kremlin“ autorių.

Šaltinis: lefigaro.fr