Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai Stasys Šedbaras ir Julius Sabatauskas su kitų Lietuvos institucijų teisininkais dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotame vizite į Europos Sąjungos (ES) institucijas Briuselyje. Vizito metu buvo apsilankyta Europos Komisijoje, Europos Parlamente ir Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, vyko susitikimai su aukšto rango ES institucijų pareigūnais, su kuriais buvo aptarti aktualiausi ES darbotvarkės klausimai.
Susitikimo su už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę atsakingos Europos komisarės Veros Jūrovos (Věra Jourova) kabineto vadove Renate Nikolaj (Renate Nikolay) metu buvo aptarti aktualūs klausimai ir svarstomi pasiūlymai priimti ES teisės aktus, susijusius su elektroniniais įrodymais, duomenų apsauga, vartotojų teisėmis, lyčių lygybe. Be to, ypač daug diskutuota apie Europos prokuratūrą, aptarti procedūriniai šio klausimo aspektai ir galimybės plėsti jos veiklos sritį ateityje. Planuojama, kad Europos prokuratūra veiklą pradės 2020 metų pabaigoje.
ES vyriausiojo derybininko „Brexit“ klausimais Mišelio Barnje (Michel Barnier) pavaduojantis diplomatinis patarėjas Tristanas Orio (Tristan Aureau) pristatė situaciją dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sutarties. 2016 m. birželio 23 d. Jungtinėje Karalystėje vyko referendumas dėl to, ar Jungtinė Karalystė turėtų likti ES, 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš ES ir taip oficialiai pradėjo Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnyje numatytą procedūrą. Išstojimo susitarimas, kuris buvo parengtas per 17 sudėtingų derybų mėnesių, apima finansinių reikalų, piliečių teisių, Šiaurės Airijos ir pereinamojo laikotarpio klausimus. Susitikimo dalyviai diskutavo apie „Brexit“ susitarimo atmetimo priežastis ir pasekmes, buvo aptarti įvairūs galimi scenarijai, kurie turėtų paaiškėti artimiausioje ateityje.
Vizito metu itin didelis dėmesys buvo skirtas teisės viršenybės klausimui. Apie jį diskutuota iš esmės visų vykusių susitikimų tiek su Europos Komisijos, tiek su Europos Parlamento atstovais metu, tačiau ypač plačiai jis buvo aptartas su Europos Parlemento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vicepirmininke Judit Sargentini (Judith Sargentini). Pažymėtina, kad dar praėjusių metų rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (vadinamoji J. Sargentini ataskaita) dėl padėties Vengrijoje pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį. Tai – precedentas, nes pirmą kartą ES istorijoje dėl ES sutarties 7-ojo straipsnio iniciavimo balsavo Europos Parlamentas. Rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, raiškos laisvės, akademinės laisvės, religinės laisvės ir mažumų bei pabėgėlių teisių. Europos Parlamentas, remdamasis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, rezoliucijos priede pateikė pagrįstą pasiūlymą Tarybai ir ragina Tarybą nuspręsti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, ir šiuo požiūriu parengti Vengrijai atitinkamas rekomendacijas. Pažymėtina, kad Lenkijos atžvilgiu tokios iniciatyvos ėmėsi Europos Komisija. Susitikimo dalyviai sutarė, kad Lenkijoje įvyko tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau susirūpinimas lieka, todėl yra būtina ieškoti konstruktyvių sprendimų situacijai išspręsti, nes teisinė valstybė – tai bet kokios šiuolaikinės konstitucinės demokratijos pagrindas, pagrindinių teisių, kuriomis grindžiama ES, apsaugos prielaida.
Pažymėtina, kad susitikimų, kurių šio vizito metu įvyko iš ties nemažai, metu buvo išsakyta daug įvairių minčių ir apsikeista nuomonėmis, tačiau esminė mintis, kuriai pritarė visi susitikimo dalyviai, buvo: kad ir su kokiomis krizėmis susidurtų Europos Sąjunga – precedento neturinčia migracija, teisės viršenybės klausimu, „Brexit“ ar kt. – visa tai duoda tam tikras pamokas ir, svarbiausia, dar gilesnį suvokimą, kad įsiklausymas į kitą nuomonę ir susitelkimas bendroms europietiškoms vertybėms yra tai, kas šiandien svarbiausia kiekvienam europiečiui.
Šaltinis: lrs.lt
Naujausi
Naujausi komentarai
Trigrašis
IP 88.222.180.47 | 08:48:50
Negalvoju,kad jie nesupranta,kad skyrus ir 50 procn. BVP,tai nieko nespręstų.Tada kyla klausimas,kodėl jie taip daro,kai visur trūksta pinigų?Atsakymas vienas;- vadinasi visiems nuo tos "maklės"stambiai papilnės asmeninės kišenės....
pranašas
IP 78.62.21.104 | 08:30:29
Gerai pagalvojus ar tarybiniais laikais būtų paskirti tokios kompetencijos ministrai ir premjerai....
Prašalietis
IP 88.118.183.143 | 08:21:14
Lansberginio durnių laivo prie valdžios lovio besitrinantys cirkininkai,vietos runkeliams skanduodami "viltingus tautinius" lozungus, keičia vieni kitus kitus.. Gali Lietuva skirti savo daugiau nei vargano BVP, kad ir su visu europiniu NATO, savo ir "NATO gynybai" 10 ir daugiau...
Istorija jus prisimins...
IP 84.55.55.186 | 08:18:11
Bus parašyta:"Konsrvatnikai Lietuva atvedė iki prarajos, o juos pakeitę - ją pribaigė"......