Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos komitetas kritikuoja Latvijos elgesį su rusakalbiais ir kitomis tautinėmis mažumomis. Šioje Baltijos šalyje tautinių mažumų atstovai dėl griežtų kalbos sąlygų diskriminuojami darbo rinkoje, sakoma kovo 27-ąją Ženevoje paskelbtoje ataskaitoje, kuria remiasi agentūra AFP.
Net privačiame sektoriuje vadinamieji nepiliečiai nepriimami į kai kurias pareigas. Jie sudaro maždaug 13 proc. visų gyventojų. JT komitetas reikalauja imtis priemonių.
Latvija nuo 1991 m. yra nepriklausoma. Vienintelė valstybinė kalba – latvių. Per Antrąjį pasaulinį karą Maskva aneksavo šalį ir prijungė ją prie Sovietų Sąjungos. Tūkstančiai latvių buvo deportuoti į Sibirą, o daugybė rusų atsikraustė į Latviją. Dabar iš 2 mln. šalies gyventojų maždaug ketvirtadalis yra rusakalbiai. Nuo 2004-ųjų Latvija yra Europos Sąjungos ir NATO narė.
Latvijoje apsigyvenusiems rusams ir jų palikuonims po nepriklausomybės atkūrimo šalies pilietybė suteikiama tik išlaikius latvių kalbos egzaminą. Kam to padaryti nepavyksta, tas gauna vadinamąjį nepiliečio statusą. Tuo tarpu prieš sovietų valdymą imigravę rusai ir lenkų mažuma įgijo pilietybę, nes jų protėviai ją turėjo dar prieš karą.
Latvija galiojančius įstatymus teisina dešimtmečiais Maskvos vykdyta neteisybe, atsisako juos keisti ir prašo nesikišti į vidaus reikalus.
Eltos inf.