JT patvirtino, kad Krymo aneksija – neteisėta

dejom ant jt.................

Kad ir ką bekalbėtų Rusijos imperijos demagogai ar buvęs prezidentas, nekelia jokių abejonių, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada savo tautos per rinkimus suteiktų įgaliojimų neprarado. Prezidento įgaliojimus prarado pabėgęs iš šalies V.Janukovyčius. Apart rimtų įtarimų organizuotais gyventojų žudymais, korupcija ir kitais nusikaltimais, dabar prisideda ir tikimybė, kad V.Janukovyčius tapo tėvynės išdaviku. Kviesti Rusijos imperiją įvesti į Ukrainą karines pajėgas - būtent ir įrodo buvusio šalies vadovo, kaip išdaviko, statusą. Jei Rusijos režimas neišdrįs trypti Ukrainos laisvės, ar Ukrainai pavyks tą karinę govėdą laiku sustabdyti, tai galima net neabejoti, kad Ukrainoje pagaliau įvyks ir Rusijos tiesmukiškai neįtakojami balsavimai per Ukrainos prezidento , Rados rinkimus bei tauta galės išsakyti savo nuomonę bet kokiame referendume, jei toks tautos noras būtų. V.Janukovyčiaus siūlymas rengti atskirų Ukrainos dalių referendumus yra bandymas skaldyti šalį, kas taip pat yra kenkimas Ukrainos konstituciniam vientisumui. Rusijos imperijos politikai jau nurodinėja kaip turi būti pakeista Ukrainos konstitucija, kad ji Kremliui patiktų. Vis nepamirštama pridurti, kad Rusija į Ukrainos vidaus reikalus nesikiša. Tokį įžūlų melą galima vertinti tik kaip agresoriaus tolimesnį išsidirbinėjimą, kuris su teise ir teisingumu nieko bendro neturi. Vis labiau aiškėja, kad snaiperių šaudymas, provokatorių veikos yra Šiaurės kaimyno inspiruotos, o pats V.Janukovyčius yra tik tampoma lėlė Kremliaus vadovų rankose. Ukrainai svarbu atsilaikyti šį sunkų metą prieš sutelktas agresoriaus karines pajėgas ir išgyventi pirmuosius ekonominio sunkmečio metus. Laisvė kainuoja daug, bet kas nenori kai ką reikšmingo jai paaukoti, tai jos ir neturi. Ukraina turi didelę ES, JAV, Kanados ir kitų demokratinių šalių paramą. Kol kas ta parama yra lėšomis ir moraliniu parėmimu. NATO organizacijos lyderiai pasisako dar ryžtingiau. Jie stengiasi parodyti V.Putinui jo situacijos beviltiškumą. Bet kuriuo atveju. Karinė agresija nublokštų Rusiją į fašizmo ir bolševizmo erą. Šalies izoliavimas ir izoliacija gali atnešti Rusijos ir kitų šalių gyventojams daug ekonominių nuostolių. Gal net tiek, kad Rusija ilgą laikotarpį neturės galimybių tuos nuostolius padengti. Didelę atsakomybę už tokią situacija teks anksčiau ar vėliau prisiimti dabartiniam Rusijos "carui". Tada rusų tauta suvoks į kokią pelkyną juos įtraukė V.Putino ir jo aplinkos agresija.

Maidano demonstracijų pradžioje išryškėjo "Dešiniojo sektoriaus" parodomasis agresyvumas. Jau tada buvo galima įtarti, kad tarp tų "ultradešiniųjų" yra provokatorių, kurie tarnauja V.Janukovyčiaus ir Rusijos interesams. Tokius "demonstrantus" galia atpažinti iš jų darbų. Tuo metu, kai Klyčko, Jaceniukas ir kiti mitinguotojai siūlė protestuoti be smurto, "Dešiniojo sektoriaus" ryškiausi aktyvistai galimai turėjo savo užduotis. Lietuva turi šiek tiek panašią patirtį mažesniame mastelyje. Prisiminkime savanorių pasitraukimą su ginklais į Pakaunės miškelį. Manau, kad to organizatoriai buvo specialūs provokatoriai. Greičiausiai buvo stengiamasi pateisinti "maišto numalšinimą" atlikti pakvietus Rusijos kariškius. Būtų kam pakviesti ir kam paaiškinti, kokie geri tie pagalbininkai, sutramdę protestuotojus. J.Abramavičius netgi spėjo įspėti AMBrazauską, kad jį "ruošiasi nušauti". Tik išskirtinėmis dešiniųjų politikų pastangomis pavyko tą incidentą baigti. Vėliau buvo sudarytas ilgokas sąrašas kaip tie savanoriai žuvo vienas po kito labai įtartinomis aplinkybėmis. Kas tie galimi liudininkų "šlavėjai"? - neaišku iki šios dienos. Buvęs prezidentas V.Janukovyčius sakys naują kalbą. Kai kas mano, kad jis bus paskirtas vienu iš naujos agresijos prieš Ukrainą vadovu, teigdamas, kad jis save vis dar laiko prezidentu. Šituo "mauru" Rusijos imperija stengsis pasinaudoti iki galo. Tyrimo eiga rodo, kad šis buvęs politikas ir jo aplinka galimai yra padarę sunkių kriminalinių nusikaltimų ir jie privalo atsakyti už tokias veikas. Ne visi suspėjo suslėpti visus įkalčius ir turtus, kurie rodo korupcijos galimus dydžius. Gali būti, kad iš Ukrainos jie nesuspėjo išgabenti į užsienio bankus tiek milijardų dolerių, kiek tai padarė V.Putino aplinka. Šalis mažesnė ir skaičiai gali būti mažesni tačiau jie vis tiek įspūdingi. Galima tik įsivaizduoti, kad jei pas vieną tokį randama du seifai kimšte prikimšti aukso luitų, krūva briliantais puoštų laikrodžių ir milijonai dolerių, tai kiek tokio turto toks asmuo turėjo iš viso Ukrainoje ir užsienyje. O juk visa tai prisigrobta iš labai kukliai gyvenančių Ukrainos gyventojų. Slėpti ir ginti tokią publiką gali tik tie, kurie patys yra panašūs ar net didesni nusikaltėliai. Arba samdyti provokatoriai. Rusijos imperijos vadovybė šioje istorijoje jau pasirodė kaip agresyvus nusikaltėliškas klanas ir tik žada agresiją sustabdyti. "Dešinio sektoriaus" provokacijos rodo priešingus tikslus. Sunku tikėti tokių atstovų pažadais, nes melas,šmeižtas ir apgaulė yra tos imperijos skleidžiamos demagogijos pagrindas. Visa atsakomybė už tuos šimtus milijardų nuostolių Rusijai ir su ja prekiavusioms šalims turės prisiimti ir atsakyti dabartinė Rusijos vadovybė su savo prezidentu V.Putinu priešakyje. Nuo V.Janukovyčiaus valdomų snaiperių jau žuvo daug, tačiau jei agresija bus tęsiama, visas skaudžias pasekmes net sunku numatyti. JTO rezoliucija 100 tautų balsais smerkianti Rusijos Krymo aneksiją parodo, kad pasaulis supranta naujojo "caro" keliamą karinę grėsmę Europai ir visam Pasauliui.

Kodėl taikomi dvigubi standartai? Kai Vakarams naudinga, manipuliuojama tautų teise į apsisprendimą, laisvės troškimą ir pan. Lietuva 1990 m. paskelbė apie nepriklausomybę TEISĖTAI, nors pagal tuometinę konstituciją to daryti negalėjo, referendumas Kosove buvo TEISĖTAS, o Kryme pasmerkiamas, kaip NETEISĖTAS ir nekonstitucinis. Krymas iki 1954 m. niekada nepriklausė Ukrainai. N. Chruščiovas, norėdamas pamaloninti savo sėbrus Kijeve, Krymą prijungė prie Ukrainos. Jis lygiai taip pat sėkmingai galėjo Lietuvai priklausančią Neringos pusiasalio dalį prijungti prie Kaliningrado srities. Ar Lietuva dabar neklyktų visam pasauliui, kad tai buvo NETEISĖTA, ir nereikalautų grąžinti? Rusijos garbei reikia pripažinti, kad, okupuojant Krymą, kol kas žuvo tik vienas žmogus, nenumesta nė viena bomba. JAV ir NATO " demokratijos ir " krikščioniškų vertybių" nešėjai jau XXI a. Afganistane, Irake, Jugoslavijoje, Libijoje nužudė ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ žmonių... Per septynis milijonus tonų bombų krito ant Vietnamo, Laoso ir Kambodžos – dukart daugiau nei per visą II pasaulinį karą; 72 milijonai litrų nuodingų herbicidų – 170 kg iš jų - nuodingiausio dioksino – išmesta ant Vietnamo nuo 1962 iki 1971 m.; 3 milijonai vietnamiečių atgulė savo žemėje, gindami ją nuo krikščioniškosios amerikoniškos demokratijos nešėjų, dar trys milijonai vietnamiečių šiandien yra karo invalidai, milijonas jų tapo cheminio bombardavimo aukomis – apie 100 tūkst. vaikų gyvena su baisiausiais apsigimimais. NATO “taikos balandžiai” per pusmetį atliko 26.156 antskrydžius virš Libijos. TŪKSTANČIAI TONŲ bombų ir raketų, nešančių “krikščioniškas vertybes” ir “demokratiją”, krito ant Libijos žemės… Iš viso žuvo virš 50.000 žmonių, virš 1200 niekuo nekaltų civilių žuvo ir virš 6000 buvo sunkiai sužeisti per NATO “taikos” paukščių” antskrydžius. Vakarai mėgsta žongliruoti teisėtumo sąvokomis. Dauguma Vakarų pasaulio gyventojų nežino istorijos, todėl jais lengva manipuliuoti. 1991 m. Lietuvos Aukščiausioji taryba nutarė, kad 1940 m. Lietuvos įstojimas į TSRS buvo neteisėtas ir negaliojantis nuo pat pradžių, todėl Lietuva nuo 1990 m. kovo 11 paskelbta neprikausoma. Vakarai visaip sveikino ir liaupsino tokį žingsnį. Pagal “demokratinę” logiką Krymo prijungimas prie Ukrainos 1954 m. buvo voliuntaristinis ir NETEISĖTAS N. Chruščiovo aktas, todėl NEGALIOJANTIS nuo pat pradžių.