Kaip danai ir šveicarai atiminėja daiktus iš pabėgėlių

Pasak apžvalgininko Ričardo Silversteino (Richard Silverstein), bene kvailiausius įstatymus pabėgėlių atžvilgiu sugalvojo Šveicarijos ir Danijos biurokratai. Jų sprendimas atiminėti vertingus (ne bet kokius) daiktus iš sieną kertančių pabėgėlių primena nacių laikus, kai iš žydų, atvežamų į Aušvico ir kitus konclagerius, buvo atiminėjami visi daiktai.

Ar iš nuo karo bėgančio žmogaus iš Sirijos ar Afrikos reikia atiminėti daiktus? Kodėl? R. Silversteinas stebisi šveicarų pasiteisinimu, kad tie daiktai tik pasiskolinami.

Į Šveicariją atvykstantys pabėgėliai turės atiduoti daiktų, kurių vertė bus nemažesnė nei 1000 frankų (997 doleriai), antraip nebus įleisti. Atidavus daiktus, jiems pabėgėlių centre bus išrašytas kvitas.

Žmogaus teisių gynėjai, pvz., organizacija Schweizerische Flüchtlingshilfe, teigia, kad tokie veiksmai nesuderinami su žmogaus teisėmis, todėl ši praktika turi būti pakeista.

Šveicarijos migracijos tarnyba SEM tvirtina, kad jei savanoriškai pabėgėlis paliks šalį, jam daiktai bus grąžinami. Antraip jie liks šalies biudžete. Kas mėnesį dešimtinę Šveicarijai turės mokėti kiekvienas darbą gavęs migrantas, o jei gyvens 10 ir daugiau metų, per dešimtmetį privalės išsimokėti 15 tūkst. frankų už galimybę gyventi Alpėse.

Sausio 12 d. Danijos parlamentarai patvirtino įstatymą, leidžiantį šalies valdžios institucijoms atiminėti grynuosius ir papuošalus iš pabėgėlių, jei jų suma viršys 10 tūkst. kronų (1450 dolerių), kad jiems bus suteiktas prieglobstis. Taip neva norima apriboti pabėgėlių srautą. Šis įstatymas pačios Danijos politikų jau vadinamas labiausiai nesuprastu įstatymu šalies istorijoje.

Tiesa, įstatymas pabėgėliams leis pasilikti artimųjų nuotraukas, garbės ženklelius, kitus apdovanojimus.

Jungtinės Tautos pasmerkė šį Danijos įstatymą kaip galintį išprovokuoti baimę, ksenofobiją ir kitus nemalonius dalykus.

Šaltinis: richardsilverstein.com