Kaip neprapulti mokesčių labirinte 2026-aisiais? Patarimai smulkiesiems verslininkams

2026 metai žada ne naują pradžią, o labiau painų labirintą tiems, kurie bando išlaikyti smulkųjį verslą. Mokesčių architektūra sluoksniuojasi: ribos, progresiniai tarifai, PVM prievolės, dividendų logika, socialinės garantijos. Kiekviena veiklos forma išlaiko tik dalį ankstesnio patrauklumo.

Verslo liudijimas iš pirmo žvilgsnio atrodo saugus – 50 tūkst. eurų riba, fiksuotas mokestis. Bet ramybę griauna 45 tūkst. eurų PVM slenkstis, kuris vieniems tampa nepastebimu barjeru, kitiems – spąstais.

Individuali veikla pagal pažymą ilgai laikyta universalia, bet progresiniai tarifai riboja jos augimą. Iki 20 tūkst. pelno – 5 proc. GPM, nuo 35 tūkst. – 15 proc., viršijus 42,5 tūkst. – progresija iki 32 proc. Atrodo logiška, bet praktikoje tenka nuolat sekti ribas, kurios paprastą schemą paverčia brangia.

Mažoji bendrija, buvusi patraukliausia, praranda didžiausią pranašumą – civilinių paslaugų sutarčių lankstumą. Įvedama 12 VDU riba, po kurios pajamos jau apmokestinamos progresiškai. Vis dėlto MB išlaiko dividendų pranašumą – nesvarbu, ar išmokama dešimtys tūkstančių, ar milijonas, GPM tarifas lieka 15 proc.

Nebėra vienos „teisingos“ formos. Kiekviena turi savo ribą: verslo liudijimas – PVM, individuali veikla – progresijos tašką, MB – išmokų apribojimus.

Smulkusis verslas turi ne tiek pasirinkti formą, kiek modeliuoti scenarijus: kada verta, kaip išmokėti, kiek socialinių garantijų sukaupiama.

Platesniame kontekste ryškėja ir nauja kryptis – gynybos pramonė. Ji sparčiai auga, įtraukia tiek stambius, tiek smulkius tiekėjus: nuo technologijų iki logistikos. Jei ši sritis taps sistemine valstybės investicijų kryptimi, ji gali virsti visos ekonomikos varikliu, o BVP augimas užtikrins stabilumą. Smulkieji verslai čia gali rasti nišas ir paklausą nišinėse srityse.

Todėl 2026-ieji – nei atsigavimo, nei pražūties metai. Jie labiau primena uždangą, už kurios kiekvienam teks atrasti savo trajektoriją tarp mokesčių ribų ir naujų galimybių.